Savanorystė Lietuvos skautijoje – tai galimybė ne tik prisidėti prie jaunų žmonių augimo, bet ir augti pačiam. Čia pilnamečiai gali atrasti prasmingą veiklą, bendruomenę ir vietą savo žinioms, patirčiai bei idėjoms.
Savanorystė dažnai prasideda nuo paprastos minties – noriu savo laiką skirti prasmingai. Galbūt pasidalyti tuo, ką jau moku. Galbūt išmokti kažko visiškai naujo. Sutikti žmonių, kurių kasdienybėje kitu atveju nebūtų tekę sutikti. O kartais – tiesiog pagaliau ryžtis veiklai, apie kurią jau kurį laiką galvojai.
Lietuvos skautijoje tam nėra „per vėlu“. Pilnametystė čia nėra skautiško kelio pabaiga – ji gali būti jo pradžia. Suaugusieji kviečiami prisidėti prie organizacijos veiklos, jaunų žmonių ugdymo ir bendruomenės kūrimo, o savanorystės formą galima derinti prie savo gebėjimų, pomėgių, turimo laiko ir norimos įgyti patirties.
Išgirdus žodį „skautai“, pirmiausia gali kilti vaizdas: miškas, palapinė, būrys vaikų ir vadovas prie laužo. Ir taip – darbas su vaikais bei jaunimu yra labai svarbi Lietuvos skautijos savanorystės dalis. Tačiau tai tik viena iš daugybės galimybių.
Organizacijoje savanoriai gali prisidėti prie jaunimo ugdymo, renginių organizavimo, komunikacijos, jaunimo programos kūrimo, administracinių darbų, paramos pritraukimo ar užsienio ryšių. Priklausomai nuo veiklos, savanorystė gali būti ilgalaikė arba trumpalaikė, vietinė arba nacionalinė, o kai kuriuos darbus galima atlikti ir nuotoliniu būdu.
Tai reiškia, kad skautijoje vietos gali atsirasti ir žmogui, kuris nori kiekvieną savaitę būti su vaikais, ir tam, kuris gerai fotografuoja, rašo tekstus, valdo finansus, organizuoja renginius, moko kitus, kuria projektus, dirba su duomenimis ar gali kelioms dienoms prisidėti prie konkretaus renginio.
Svarbiausia čia ne mokėti „viską, kas skautiška“, dar prieš ateinant. Kur kas svarbiau atsinešti norą prisidėti.
Lietuvos skautija veikia ne viename mieste ar vienoje būstinėje. Skautiški vienetai veikia skirtinguose Lietuvos kraštuose – nuo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos iki Panevėžio, Šiaulių, Telšių, Utenos, Marijampolės ir kitų miestų bei rajonų. 2026 m. organizacijos vienetų sąraše matyti platus tuntų, draugovių ir kitų vienetų tinklas visoje šalyje.
Todėl norint savanoriauti nebūtina kraustytis ten, kur „vyksta skautai“. Labai tikėtina, kad skautiška bendruomenė veikia ir tavo mieste ar netoliese. O jei norisi veikti plačiau, galima jungtis prie nacionalinių komandų ir Lietuvos skautijos pirmijos veiklos.
Prisijungimo anketoje Lietuvos skautija padeda žmogui atrasti artimiausią ir jam tinkamiausią skautišką vienetą.
Savanorystė nėra vienpusis santykis, kuriame žmogus tik atiduoda savo laiką. Skautiškoje veikloje jis kartu mokosi, bando, klysta, prisiima atsakomybę, susipažįsta su žmonėmis ir dažnai išbando save srityse, kurių profesinėje ar kasdienėje aplinkoje dar nėra tekę patirti.
Lietuvos skautija tarp savanoriškos veiklos teikiamų naudų išskiria bendravimo, konfliktų valdymo, problemų sprendimo, komandinio darbo, lyderystės, motyvavimo ir organizacinių gebėjimų ugdymą. Priklausomai nuo pasirinktos veiklos, galima stiprinti ir komunikacijos, rinkodaros, finansų valdymo ar lėšų pritraukimo kompetencijas. Savanoriams taip pat sudaromos galimybės mokytis, užmegzti naujus kontaktus, realizuoti save ir dalyvauti visuomenei svarbiose veiklose.
2026 m. Lietuvos skautija pristatė ir Savanorystės Lietuvos skautijoje kompetencijų gidą, kuris padeda savanoriams atpažinti savanorystėje įgytas kompetencijas, įsivertinti savo stiprybes ir išmokti apie šią patirtį kalbėti profesine kalba – studijose ar darbo aplinkoje.
Nes kartais žmogus sako: „Aš tiesiog padėjau stovykloje.“
Tačiau pažvelgus atidžiau paaiškėja, kad jis koordinavo komandą, planavo veiklas, valdė rizikas, sprendė netikėtas situacijas, komunikavo su skirtingais žmonėmis, laikėsi biudžeto ir buvo atsakingas už tai, kad kelioms dešimtims dalyvių viskas vyktų sklandžiai.
Tai jau ne „tiesiog padėjau“. Tai – patirtis.
SAVANORYSTĖS LIETUVOS SKAUTIJOJE KOMPETENCIJŲ GIDAS
Skautija turi savo tradicijas, struktūrą, terminus ir veikimo būdus. Žmogui, niekada anksčiau nebuvusiam skautu, pirmosios savaitės gali atrodyti lyg naujos kalbos mokymasis.
Todėl Lietuvos skautijoje plėtojama mentorystės programa, skirta ir naujai prisijungusiems suaugusiesiems.
Mentorystė čia yra asmeninis, vienas su vienu kuriamas ryšys. Mentorius padeda naujam savanoriui susiorientuoti organizacijoje, suprasti jos veikimą, atrasti savo vaidmenį ir augti savo tempu. Mentorystės procesas trunka šešis mėnesius ir apima ryšio kūrimą, krypties išsigryninimą, pažangos aptarimą bei palaipsnį perėjimą prie savarankiško veikimo.
Svarbiausia, kad mentoriaus tikslas nėra viską padaryti už naują savanorį. Priešingai – padėti jam po kurio laiko pasakyti: žinau, ką čia galiu veikti, žinau, į ką galiu kreiptis ir jaučiuosi šios bendruomenės dalimi.
Mentorystė skautuose: kai patirtis tampa ryšiu
Savanorystė, ypač dirbant su vaikais ir jaunimu, yra ne tik smagi patirtis, bet ir atsakomybė.
Todėl Lietuvos skautija savo savanoriams organizuoja mokymus bei padeda pasirengti veiklai. Organizacijos strategijoje numatyta sudaryti galimybes pilnamečiams savanoriams gauti teisės aktuose reikalingus mokymus ir pažymėjimus, taip pat kelti asmenines kompetencijas pagal narių poreikius.
Organizacija pasirūpina pirmosios pagalbos, higienos ir vaikų turizmo renginių organizavimo mokymais, taip pat mokymais kitomis savanoriams aktualiomis temomis – nuo komunikacijos komandoje iki komandos formavimo.
Tai svarbi savanorystės dalis: žmogui nereikia ateiti jau pasiruošusiam viskam. Organizacija taip pat turi padėti jam pasiruošti atsakomybei, kurią jis prisiima.
Kiekvienas savanoris organizacijai atneša kažką, ko iki jo galbūt nebuvo – savo patirtį, profesines žinias, idėjas, ryšius, energiją ir, svarbiausia – laiką.
Būtent savanoriai organizuoja sueigas, žygius, stovyklas ir renginius, kuria programas, rūpinasi organizacijos veikimu bei sudaro sąlygas vaikams ir jaunimui augti. Lietuvos skautija savanorius savo vadina organizacijos varikliu – ir tai gana tiksliai apibūdina jų reikšmę.
Vienas žmogus gali pravesti sueigą. Kitas – pasirūpinti stovyklos logistika. Trečias – sukurti komunikacijos kampaniją. Ketvirtas – apmokyti kitus savanorius. Penktas – padėti surasti finansavimą veiklai.
Atskirai tai gali atrodyti kaip maži darbai. Kartu jie tampa sistema, leidžiančia organizacijai vykdyti savo pagrindinę misiją – skautišku metodu ugdyti pilietišką, atsakingą ir vertybiškai stiprų jauną žmogų.
Kartais didžiausia kliūtis norui savanoriauti yra labai paprasta – laikas.
Todėl verta pasidomėti ir savo darbovietės galimybėmis. Kai kurios įmonės darbuotojams suteikia savanorystei skirtų dienų, o Lietuvos skautija šią kryptį įvardija ir savo 2024–2029 m. strategijoje.
Joje kaip siekiamas rezultatas numatyta situacija, kai darbdaviai suteikia skautams savanoriams galimybę pasinaudoti savanorystės dienomis skautiškų renginių metu, kad žmogui savanorystė stovykloje ar kitoje veikloje nesukeltų finansinių nepatogumų.
Tad jei tavo įmonėje egzistuoja savanorystės dienos, jos nebūtinai turi reikšti vienos dienos talką ar vienkartinę akciją. Tai gali būti ir diena, kurią skiri vaikų stovyklai, jaunimo veiklai, renginiui ar kitai prasmingai skautiškai iniciatyvai.
O jeigu tokios galimybės darbovietėje dar nėra – galbūt verta apie ją pradėti pokalbį.
Galbūt moki kurti renginius. Gal fotografuoti. Gal esi finansininkas, pedagogas, komunikacijos specialistas, programuotojas ar žmogus, kuris tiesiog puikiai geba suburti komandą. O gal net neieškai vietos, kur panaudoti profesinius įgūdžius – nori išmokti dalykų, su kuriais kasdienybėje nesusiduri.
Skautiškoje savanorystėje nėra vieno teisingo savanorio profilio.
Yra skirtingi žmonės, skirtingi gebėjimai ir skirtingas laikas, kurį jie gali skirti. Vienam tai bus savaitinė sueiga su vaikais, kitam – keli renginiai per metus, trečiam – nacionalinės komandos veikla, o dar kitam – konkretus projektas, kuriam keliems mėnesiams reikia būtent jo žinių.
Ir būtent iš tokių skirtingų žmonių susideda bendruomenė.
Jeigu esi pilnametis ir vis pagalvoji, kad norėtum savo laiką skirti prasmingai veiklai, nebūtina iš anksto žinoti, kokia turėtų būti tavo vieta Lietuvos skautijoje.
Ateik – ją galėsime atrasti kartu.
Skautai.lt svetainėje galima užpildyti prisijungimo anketą, kuri padeda susisiekti su tinkamiausiu skautišku vienetu, o dėl suaugusiųjų savanorystės galima kreiptis ir į už suaugusius organizacijos narius atsakingą Žmogiškųjų išteklių skyrių.
KONTAKTAI
Žmogiškųjų išteklių skyriaus koordinatorė
Justina Paslavičiūtė
📞 Tel. Nr. +37067272855
📩 El. p. justina@skautai.lt