Kviečiame susipažinti su Lietuvos skautijos mentorystės sistema – kryptingu palydėjimo procesu, padedančiu naujiems ir augantiems bendruomenės nariams lengviau įsilieti, stiprėti ir augti kartu su organizacija.
Mentorystė skautuose nėra naujas reiškinys – ji gyva tiek, kiek gyvas pats skautavimas. Vyresnysis skautas, lydintis savo kandidatą. Vadovas, padedantis patyrusiam skautui. Krašto seniūnas, padrąsinantis ir nukreipiantis naujai prisijungusį savanorį. Šie santykiai skautijoje visada formavosi natūraliai – per veiklą, bendrystę, patirtį ir asmeninį pavyzdį.
Šiandien Lietuvos skautija šiai natūraliai praktikai suteikia aiškesnę kryptį ir struktūrą – mentorystė tampa sąmoningai puoselėjamu ryšiu.
2025 m. gruodžio 13–14 d. vykę mentorystės mokymai tapo svarbiu žingsniu stiprinant šią kryptį. Jų metu buvo rengiami mentoriai, pasiruošę būti šalia tų, kuriems reikalingas palydėjimas skautiško kelio pradžioje ar naujame jo etape. Pirmiausia – naujai prisijungusių suaugusių skautų, kurie neretai susiduria su nepažįstamu skautišku žodynu, veiklų įvairove, organizacijos struktūra ir galimybių gausa.
Čia mentorystė tampa ne instrukcija ar taisyklių rinkiniu, o gyvu santykiu, padedančiu žmogui susiorientuoti, augti ir atrasti savo vietą organizacijoje. Neatsitiktinai mentorystės ir koučingo praktikoje dažnai pabrėžiama: mentorystė – tai ne paruoštų atsakymų teikimas, o klausimų, padedančių augti, uždavimas.
Mentorystė nėra grupinė veikla. Tai asmeninis, vienas su vienu (1:1) kuriamas santykis, paremtas pasitikėjimu, atvirumu ir jautrumu. Skirtingai nei mokymuose ar grupiniame lydėjime, čia visas dėmesys sutelkiamas į konkretų žmogų – jo poreikius, tempą, galimybes ir vidinę motyvaciją.
Šiame procese itin svarbus gebėjimas išgirsti mentee (mentorystės dalyvis) – pajusti, kiek jis gali, kiek nori ir kur šiuo metu jam labiausiai reikalingas palaikymas. Mentorystėje nėra vieno teisingo kelio – yra bendras ėjimas kartu, prisitaikant prie žmogaus augimo ritmo.
Lietuvos skautija kryptingai plėtoja mentorystės programas, skirtas skirtingoms tikslinėms grupėms. Jos orientuotos į:
naujai į pareigas atėjusius seniūnus (taip pat tuntininkus ir draugininkus);
naujai prisijungusius suaugusiuosius, siekiančius geriau suprasti, kas yra skautija ir kaip joje pilnavertiškai veikti.
Mentorystės procesas trunka šešis mėnesius ir apima kelis nuoseklius etapus: ryšio užmezgimą, krypties išsigryninimą, pažangos stebėjimą, reagavimą į kintančius poreikius bei sąmoningą užbaigimą.
Mentorystės tikslas nėra sukurti priklausomybę nuo mentoriaus. Priešingai – siekiama, kad žmogus skautijoje jaustųsi tvirtai ir savarankiškai, aiškiai suprastų savo vaidmenį, galimybes ir atsakomybę.
Mentorystė skautuose – tai būdas perduoti ne tik žinias, bet ir vertybes. Tai tiltas tarp patirties ir augimo, tarp žmogaus ir bendruomenės. Galbūt būtent todėl mentorystė skautijoje taip natūraliai prigyja – nes skautavimas nuo pat pradžių buvo apie ėjimą kartu.
Plačiau susipažinti su mentorystės sistema galite paspaudę čia.