2011-08-09

Visi kartu – skautiškomis šeimomis

Jau praeityje skautiškų šeimų stovyklos „Visi kartu“ šurmulys, klegesys, verksmai, krykštavimai... Kitaip ir negalėčiau įvardyti, nes bene didžiąją stovyklautojų dalį sudarė mūsų atžalos: nuo 1 m. 4 mėn. iki 7 metų.

Susirinkę Višakio Rūdoje, kurioje klebono pareigas eina brolis skautas kun. Vidmantas Striokas, liepos 22-ąją pradėjome pirmąją Lietuvoje skautiškų šeimų stovyklą, kurią organizavo gilv. Rosita Guzaitienė ir gilv. Benita Mincevičiūtė. Atidarymo proga visi apsivilkome naujais marškinėliais, ant kurių emblemas vėliau pasigaminome patys – prisidėjo net mažiausieji. Tikra skautiška rikiuotė, tik naujas komandos „Lygiuot“ interpretavimas – ypač tinkantis šeimoms: lygiuoja vyras į žmoną, o žmona į vyrą. Tokią naujovę, gal net patys to nenorėdami, įvedė Birutė ir Gintas Užkurai. Vakare prie laužo susipažinome, vaišindamiesi pačių šeimų gamintais skanėstais.

Iš viso per savaitgalį stovykloje apsilankė septynios skautiškos šeimos: jau minėtieji Užkurai, Guzaičiai, Bialogloviai, Vainai, Židoniai, Lukšiai ir Bušmai, na, o prižiūrėti mažųjų stovyklautojų mielai sutiko pagelbėti keturios sesės pat. skautės: Aušra, Gabrielė, Karolina ir Akvilė.

Sesė Rosita stovyklą organizavo vedama dviejų tikslų: sukviesti skautiškas šeimas, gal jau atitolusias nuo skautiško gyvenimo, prie bendro stovyklinio laužo bei pasidalinti savo patirtimi, kurios sėmėsi visus metus lankydama Šeimų universiteto kursus. Šiuose kursuose Rosita su vyru Arūnu gavo daug vertingos informacijos, žinių šeimos santykių, vaikų auklėjimo, vyro ir žmonos tarpusavio bendravimo klausimais, susipažino su kitomis šeimomis. Vieną iš jų pakvietė ir į stovyklą – Jurgita ir Vytautas Saliniai iš Kauno pasidalijo ateitininkų šeimų stovyklų organizavimo patirtimi (jau septynerių metų!), vedė užsiėmimą tėvams.

Stovykloje tėvai ir vaikai turėjo atskirą dienos programos dalį – kol mažieji siautėjo lauke, tėvai rimtai gvildeno dvi temas: „Darželis ir auklės“ bei „Darbas ir šeima“. Analizės metodo Rosita išmoko būtent Šeimos universiteto kursuose. Mažesnėmis grupelėmis aptarėme situacijas, įvardijome faktus, iškėlėme problemas ir pasiūlėme jų sprendimo būdų. Vėliau bendroje grupėje pasidalijome savo įžvalgomis ir apibendrinome. Kadangi visų patirtys ir nuomonės skirtingos, buvo labai įdomu ir naudinga išgirsti kuo daugiau minčių.

Neišsigandę darganoto oro surengėme ekskursiją (tiesa, ne ėjome, o važiavome) po apylinkes. Brolis Vidmantas parodė, kur jau 500 metų auga Liepa motinėlė, aukščiausią kalvą, Kardokų kaimo koplytėlę miške. Na, o prie antrojo stovyklos laužo šeimos atskleidė savo kūrybinius ir artistinius gebėjimus Pasakų vakare, įkūnydamos pasakų herojus.

Sekmadienį stovykla baigėsi: bendra malda šv. Mišiose, uždarymo rikiuotė, paskutiniai bendri pietūs... Bent man, norėjosi dar bent dviejų dienų, nors suprantama, kad pirmą kartą svarbiausia susitikti ir pradėti naują tradiciją. Juk bene visi iškėlėme pageidavimą susitikti ir po metų, o Rosita pažadėjo perleisti stovyklos viršininkės pareigas jei tik atsiras norinčių.

Labai dėkoju stovyklos organizatorėms, broliui Vidmantui už priėmimą, sesei Benitai už puikų maistą, sesėms „auklėms“ už pagalbą, na, o visiems dalyviams – už kartu praleistą laiką, vaikams – už jų dar neprarastą gebėjimą nuoširdžiai stebėtis.

Iki susitikimo po metų, sesės ir broliai!

Vyr. sk. Vilma Pavelčikaitė-Bialoglovienė

Kas Naujo?

Skautų naujienos

2011-08-09

Visi kartu – skautiškomis šeimomis