2011-03-23

“Papasakok istoriją!” Geresnė komunikacija jaunimo organizacijų stiprinimui

[i]- Kodėl tu iki šiol skautauji? - Todėl kad skautauti man yra įdomu ir aš gaunu džiaugsmą iš pačios veiklos, o ne iš after‘ių ir kitų pobūvių. Šiandien aš darau vieną darbą judėjimo labui, rytoj būsiu kitoje vietoje ir darysiu kitą... Toks mano roverio kelias: realiai palaikyti judėjimą, kitaip aš jau pakabinčiau savo vyčiovą kaklaraišti ant kablio ir eičiau daryti kažką kitą naudingą kitur. :) Svarbu gi žinoti tiksliai, ko tu nori... [/i]

Laikas: 2011 vasario 13-18 d.
Vieta: Budapeštas, Europos tarybos Europos jaunimo centras
Organizatoriai: WOSM Europos ir Eurazijos regiono ofisai kartu su Europos tarybos Europos jaunimo centru

Tarptautiniai susitikimai leidžia pasižiūrėti į savo organizaciją per kitų organizacijų prizmę ir nustatyti, ne tik savo pranašumus (kurių patirtimis reikia dalintis su savo skautavimo partneriais), bet ir trūkumus (dar geriau sugalvoti, kaip juos ištaisyti).

Šiame renginyje susitiko atstovai iš 11 šalių (Armėnija, Baltarusija, Estija, Gruzija, Lietuva, Moldova, Rumunija, Rusija, Ukraina ir Kazachstanas) būtent tam, kad papasakotų savo istorijas apie tai, kaip sekasi išorinėje komunikacijoje, atstovavime, rėmėjų paieškoje ir išgirstų kitų dalyvių istorijas. Arba nors kaip tai supranta...

Rods viskas aišku. Papasakojai, išklausei, padarei išvadas. Bet renginio organizatorių sumanymas tuo tikrai neapsiribojo... Tikrai, kodėl išorinės organizacijos komunikacijos valdymas yra svarbus siekiant įgyvendinti pasaulio skautų viziją ir misiją: sukurti geresnį pasaulį ugdant jaunimą? Ar nepakanka to, ką skautai veikia organizacijos viduje? Koks tikslas būti įsitraukus į platesnę bendruomenę? Ir kaip suprasti, kad skautai yra socialinė jėga? Ir ar mums užtenka pinigų vykdyti savo misiją? Ir daug, daug kitų klausimų, į kuriuos renginio metu mes tikrai gavom išsamius atsakymus.

Tie, kuriems įdomūs atsakymai ir pamąstymai po renginio, žiūrint į mūsų organizacijos esamą situaciją, skaitykit toliau.

Išorinė komunikacija

Išorinė komunikacija – kaip organizacija pristato save visuomenėje, valdžiai, rėmėjams. Kokią žinutę ji siunčia kiekvienam ir kaip (komunikacijos būdų strategija). ia

Renginio metu išgirsta įvairių pavyzdžių: kad rašomi straipsniai į laikraščius, vaikų žurnalus; žurnalistai, trokštantieji nufilmuoti ką nors įdomaus, kviečiami į stovyklas (po to šitie reportažai leidžiami keletą kartų per metus); metų ataskaita kaip knyga rėmėjams; spaudos konferencija apie veiklą žiniasklaidai ir rėmėjams (visi vienoj vietoj ir mato kitus rėmėjus); blogai, facebook, tinklalapiai, podcastai (kaip variantas: audio skautiškos knygas); užsidėti kaklaraištį vasario 22 dieną; atstovavimas skirtinguose jaunimo renginiuose...

Pavyzdžiai yra geri ir tikrai kažką galima panaudoti ir pas mus (ar jau naudojama). Bet daug svarbiau žinoti, ką mes norim tuo pasiekti ir apskritai, ko mes norime kaip organizacija ir kaip judėjimas Lietuvoje. Nes organizacijos strategija yra viena, bet realus norų sąrašas yra visiškai kitas reikalas, nes tampa aiškiau, ko mes siekiam ir kaip tai padaryti. Aišku, tam reikia strateginio planavimo (nes realiai dabar mes turim tik operatyvinį vienerių metų planą kaip išgyventi). Galbūt reikia pradėti kryptingai suprasti, ko mes norime? Pradėti nuo paprasto „kaip atrodys organizacija po 5 metų“?

Čia ir atsiranda kryptingos kaip vidinės (kad nariai ne paskutiniai sužinotų apie gerus organizacijos siekius ir galėtų apie tai pasisakyti), taip ir išorinės (kam ir ką sakyti) komunikacijos poreikis, kaip tai pasiekti. Aišku, kiekvienam komunikacijos kanalui savo žinutę, bet tai jau techninės dalys, apie kurias galima tikrai daug papasakoti...

Atstovavimas

Atstovavimas – procesas, kurį inicijuoja pati NVO ar jų junginys, kurio rezultatas yra pokytis valstybėje (pvz. įstatymai palankūs NVO).

Tai nėra baisus dalykas, nes kuo didesnė organizacija, tuo didesnę įtaką ji daro aplink, taip pat jaučia ir poveikį sau. Ir čia jau viskas remiasi į tai, ką mes norim pasiekti su mūsų skautavimu... Ar kokias sąlygas jam turėti... Todėl tikrai turi egzistuoti grupė skautų, kurie kryptingai atstovautų organizacijos interesus. Tik taip mes galėsime pasiekti mums norimus įstatymus ir pripažinimą. O gal mes marginalai? Aišku, atstovavimas tuo labiau remiasi į norų sąrašą ir yra susietas su išorine komunikacija.

Kaip skautų atstovavimo pavyzdys: Estijos skautai turi savo padalinį prie Estijos Parlamento. 90% savo biudžeto jie gauna iš valstybės. Taip pat labai naudinga nustatyti, kas iš išrinktųjų Seime ar miesto Taryboje yra gerai nusiteikęs skautams, o kas ne ir atsargiai su jais bendrauti, nes skautai apolitiški, bet siekia įvykdyti savo misiją. Taip pat verta nustatyti, kas iš valdančiųjų arba biznierių buvo skautais ir aplikuoti į juos „jūs tikrai žinote, kokią naudą duoda skautavimas: tai...“. Gerai gi turėti prezidentą skautą? A? Ir skautų 100 metų renginiai su jo globėjavimu tikrai buvo geras judėjimo atstovavimo pavyzdys...

Lietuvoje jaunimo organizacijų atstovavimo pavyzdys gali būti bandymai įvesti savanorio pasą, kad savanoriui kaip darbo stažas būtų įskaičiuota tai, ką jis daro kaip savanoris (tai geras būdas privilioti naujus savanorius).

Rėmėjų paieška / fund-raising‘as

Rėmėjų paieška – galimybės surasti finansavimą organizacijos strateginiams ir operatyviniams planams realizuoti. Kitaip, reikia iš pradžių nustatyti, ko reikia, o po to ieškoti resursų. O ne griebtis bet kokio projekto, o po to galvoti, kur dėti pinigus – nes tai jėgų eikvojimas ir neefektyvu organizacijos vystymuisi.

Kaip sakant, viskas vėl remiasi į norų sąrašą. Mano nuomone, organizacija neturėtų gyventi iš nario mokesčio vien todėl, kad mes turim ne tiek daug skautų. O todėl reikia turėti kryptingą rėmėjų paieškos strategiją. Nes, kiek žinau, dažniausia mes bandom griebti bet kokią galimybę gauti pinigus ir tik po to galvojam kur juos dėti (pritempinėjam savo veiklas prie projektų ir taip eikvojame brangų savo laiką). Geriau iš pradžių sukurti norų sąrašą, o po to planą, kaip jų pasiekti.

Ne paslaptis, kad Lietuvos skautija turi tik operatyvinį finansinį planą (vieneriems metams), bet neturi strateginio, kur būtų atsižvelgta į tai, ką mes norim pasiekti, gauti, turėti, išlaikyti. Pvz. aš tikrai noriu, kad organizacija turėtų savo ofisą pagrindinėje Vilniaus gatvėje, savo žemę Lietuvos centre, galėtų išlaikyti skautų centrus, vykdyti leidybą ir t.t.). Ir aišku, turėtų būti komanda, kuri kryptingai dirbtų su projektais, mokinti ją ir laikui bėgant atnaujinti (žinių ir patirties perdavimo programa).

Rezultatas

Renginio pabaigoje turėjome paruošti savo šaliai planą: ką, kaip ir kada mes norim padaryti savo organizacijoje, atsižvelgiant į gautą informaciją.

Mūsų planas:

Sukurti norų sąrašą, išgryninti organizacijos po 5 metų organizacijos viziją, atsižvelgiant į tai, sukurti komunikacijos, atstovavimo ir projektų valdymo komandas, apmokyti jas, laikui bėgant atnaujinti (žinių ir patirties perdavimo programa) ir kiekviena grupė derinant tarpusavyje turi sukurti operatyvinį ir strateginį planą atsižvelgiant į norų sąrašą ir organizacijos po 5 metų viziją.
Tai pat susirinkti ir nupiešti mūsų organizacijos komunikacijos žemėlapį, kad pažiūrėtume, kas ką turi žinoti ir kuo rūpintis. Taip galima patikrinti dabartinę organizacijos būklę ir bandyti ištaisyti nustatytas spragas. Tokį žemėlapį rekomenduojama kurti kaskart perrenkant Vyr. Skautininką.

Ir būtų gerai mūsų organizacijos vadovus siųsti į „mokymosi visa gyvenimą“ programos mokymus, kad jie tobulintų savo kvalifikaciją.

Gražu? Liko tik kartu su jumis tai įvykdyti...

Brolis Pavelas

Kas Naujo?

Skautų naujienos

2011-03-23

“Papasakok istoriją!” Geresnė komunikacija jaunimo organizacijų stiprinimui