Ankstyvą lapkričio 7-osios rytą, dar prieš aušrą, kartu su sese Urte pakilau virš Lietuvos... Stebėdamas tekančią saulę dar ne iki galo suvokiau, jog jau šį vakarą atsidursiu būry žmonių iš dvidešimties Europos valstybių.

Nusileidus į turistų pripildytą Maltos oro uostą, mus pasitiko dvi plačiai išsišiepusios maltietės, supažindino su kitais skautais ir visi kartu išvykome į kitame salos gale įsikūrusį viešbutį, kuriame apsistojome. Jau autobuse tarpusavy pradėjom šnekučiuotis apie pastaruoju metu Europą krečiančius įvykius: Katalonijos nepriklausomybės referendumą, Europos Sąjungos ateitį, ir skautų padėtį visų šių įvykių kontekste. Nors šias Maltos skautes matėme pirmą kartą, jautėmės lyg seni geri pažįstami, visgi, mes visi esame skautai, mus jungia bendras tikslas ir idėja. Atvykę į viešbutį ir įsikūrę, visi susirinkom konferencijų salėj, kur buvo trumpai pristatyta kiekvienos dienos programa, o vėliau trumpai prisistatėm, susipažinom, žaidėm įvairius komandinius žaidimus. Vakaro įspūdžiai ilgai neleido užmigti...

Kambariu dalinausi su ispanu, gyvenančiu Valensijoje, ir olandu. Bendrą kalbą radome jau pačią pirmą dieną, man buvo įdomu, kas šiuo metu dedasi Ispanijoje, kuo skiriasi Katalonija, Valensija ir kiti Ispanijos autonominiai regionai. Kad ir kokios skirtingos būtų mūsų valstybės, kalbos ir kulltūros, vis tiek radome begalę įvairiausių bendrų problemų, iššūkių, kurie atrodė būdingi tik mums, lietuviams, vis tik kartais net nesusimąstome, kokie visi esame panašūs.

Ateinančias dienas diskutavome apie įvairių pasaulio skautų organizacijų ir asociacijų struktūras, aiškinomės, kuo skiriasi neformalus ir formalus švietimas bei mokymas. Kiekvieną dieną kalbėdavo skirtingi WOSM, WAGGGS savanoriai bei kviestiniai svečiai. Dalinomės savo patirtimis, kylančiais iššūkiais organizuojant stovyklas ar kitus skautiškus renginius. Mokėmės, kaip tinkamai reikėtų atstovauti savo organizacijai nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

Antrosios dienos vakarą vykom į istorinę Maltos sostinę - Mdiną. Miesto gatvelės buvo labai siauros, beveik niekuomet nevažinėjo automobiliai, būtent dėl to šis miestas yra vadinamas "tyliuoju". Miestas pasižymi įdomiu normanų ir baroko architektūros stilių deriniu, to priežastis - 1693 metais visą Maltą supurtęs stiprus žemės drebėjimas. Šio žemės drebėjimo metu buvo sunaikinta beveik pusė senojo Maltos miesto. Tuo metu normanų architektūrinis stilius Euopoje buvo laikomas kiek pasenusiu, tad atstatytoje miesto dalyje įsivyravo barokas.

Trečiąjį mokymų vakarą vyko tautų mugė, kuriame mes su sese Urte pristatėme Lietuvos kultūrą, tradicines skautiškas dainas, žaidimus ir maistą. Atsivežėme šakotį, obuolių ir "Džiugo" sūrių. Taip pat susipažinome ir su kitų valstybių kultūromis bei skautiškomis tradicijomis.

Paskutiniąją dieną kėliausi kiek anksčiau, nei įprastai, kadangi prieš išskrendant atgal į Lietuvą nusprendėm aplankyti Maltos sostinę - Valetą. Nors iki Valetos buvo vos 10km, vingiuotais keliais važiavom iki jos beveik visą valandą. Su savimi besitampydami skrydžiui paruoštus lagaminus, aplankėme Šv. Jono Katedrą, vietines miesto įžymybes, taip pat pabraidėm po Viduržemio jūrą.

Džiaugiuosi, jog pastarąją savaitę turėjau galimybę atstovauti Lietuvos skautijai už Lietuvos ribų, dalintis savo patirtimi ir klausytis kitų. Per pastaruosius metus atstovavau Lietuvos Skatutijai LiJOT'o asamblėjose, vertinau galimybę nešti LS'o vėliavą kitų Lietuvos jaunimo nevyriausybinių organizacijų apsupty, visgi tik nuvykęs į Maltą, supratau, kokie mes esame stiprūs, būdami po vienu skėčiu, kokie visi esame skirtingi, kartu ir panašūs. Būtent tai mus visus ir vienija.