Ketvirtą gavėnios sekmadienį Dievo Žodis moko, kad neskubėtume daryti išvadas, nes ne visada viskas būna kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Buvo labai išmintingų žmonių, kurie apsiriko - Dievo mintys ne mūsų mintys, mes matome išorę, o Viešpats žvelgia į širdį.

Paskutinis Izraelio teisėjas ir pirmasis pranašas Samuelis, Elkanos ir Onos sūnus, Dievo stebuklingu būdu duotas tai nevaisingai šeimai. Dievas liepė jam patepti Izraeliui karalių. Buvo šeši kandidatai, Samuelis, natūralu, pramatė vyriausią, stipriausią, gražiausią, aukščiausią kandidatą, o Viešpats atsakė: “Aš šito nepasirinkau...“ Taip visi praėjo balsavimą ir nė vieno Dievas nebuvo pasirinkęs. Viešpats pasirinko piemenuką Dovydą, kuris net nekandidatavo į karalius. Dovydas buvo geras karalius, nors pasitaikė ir didelių klaidų, bet ir Dievas ir Žydų tauta jam atleido, net po daugelio metų Jėzų vadindavo Dovydo sūnumi. Dievas mato širdį, žino ateitį.

Šioje vietoje turiu gerą patarimą. Susiradai merginą/vaikiną, bėk į bažnyčią, pulk ant kelių, iškelk rankas ir sakyk: „Viešpatie Jėzau, sutikau merginą/vaikiną, man labai patinka, o kaip Tau? Jei tai Tu man skyrei tą žmogų, duok, kad susituoktume ir ilgai laimingai gyventume, na, o jei ne Tu, duok, kad išsiskirtume ir, pažadu, Tau nepriekaištausiu. Amen.“

Kitas nuotykis apie neskubėjimą su išvadomis šios dienos Evangelijoje (Gerojoje Naujienoje). Pamatę nuo gimimo aklą žmogų, Jėzaus mokiniai apaštalai natūraliai paklausė: „...už kokias nuodėmes tokia baisi bausmė jam, kas nusidėjo jis ar jo tėvai?“ Jėzaus atsakymas pritrenkia: „ Niekas nenusidėjo, nei jis nei jo tėvai, šiaip, bus proga pagydyti, kad žmonės tai pamatę, pradėtų klausytis, ką kalbu, ko mokau“. Taip ir įvyko, po tokio stebuklo didžiulis sujudimas, didžiulis dėmesys Jėzaus asmeniui. Aklasis ne už bausmę buvo aklas, bet buvo ypatingai brangus, mylimas įrankis Dievo rankoje. Juk katekizme yra klausimas: „Kam gyvename žemėje?“ Atsakymas – „Kad įvykdytume Dievo valią ir nueitume į Dangų.“

Šio sekmadienio pagrindinis susimąstymas neskubėti, patikrinti, įsitikinti, turėti nuolankią širdį, kad galiu suklysti, juk suklydo Samuelis, apaštalai, o jie buvo labai arti Dievo, ypatingai išrinkti. Aš matau tik išorę tėvų, vadovų, brolių/sesių, draugų. Visada prisimink, kad yra protingesnių, gražesnių, stipresnių, gabesnių... už mane. Tepalaimina mus visus Jėzus.

Kun. br. Antanas, Tauragės kraštas