Įsivaizduokime: stovykla artėja į pabaigą, akys jau priprato prie džiaugsmo kasdien matyti purvinus, bet laimingus skautų veidelius. Sėdint su rytiniu kavos puodeliu rankoje ir bendražygiu vadovu pašonėje, džiaugiatės savo skautų patobulėjimu per šią savaitę – vilkas Tomas jau pats veržiasi išsiplauti savo indelį, skautė Simona išmoko nebijoti pasidalinti idėjomis su savo skiltimi... Jūs matote, kokių rezultatų sulaukė nuoseklus darbas su šiais skautais. Jūs pastebite, kokį svarbų vaidmenį skautavimas atlieka jaunos asmenybės formavime. Jūs norite, jog tokią galimybę tobulėti turėtų visi vaikai.

       Tačiau tokią galimybę turi ne visi. Oficiali statistika skelbia, jog Lietuvoje gyvena 14718 vaikų su negalia (2015 m. duomenimis). Tai vaikai, patiriantys milžinišką atskirtį nuo visuomenės, dažnai netenkantys progos tobulėti ir augti lygiagrečiai su savo bendraamžiais. Lietuvoje jau žengiami stipresni žingsniai tam, kad pakeisti susiformavusį požiūrį į negalią. Tokios socialinės akcijos, kaip „Aš ne daunas, aš – žmogus“ stengiasi priminti žmonėms, jog mes visi esame lygūs, lygiai taip pat svajojame ir norime būti vertinami.

       Skautai savo idėjomis ir vertybėmis dažnai rodo pavyzdį likusiai visuomenės daliai. Mūsų pilietiškumas, bendruomeniškumas, tarpusavio supratimas ir geri darbai parodo, kaip galėtų būti. Vaikų su negalia aktyvesnis priėmimas į mūsų veiklas būtų sekantis žingsnis į priekį sąmoningos ir vieningos bendruomenės link. Skautiškai aplinkai būdingas glaudus, šeimyniškas bendravimas, suteikiantis skautui galimybę tobulėti ir siekti savo aukštumų, ugdant savarankiškumą ir stiprias vertybes ir bei savigarbą. Vaikams su negalia dažnai būtent to ir reikia – aplinkos, leidžiančios drąsiai mokytis ir tobulėti saugioje aplinkoje, nebijant suklysti ir bandyti iš naujo.

       Skatinant vadovus apsvarstyti galimybę priimti skautų su negalia į savo vienetą, pristatoma “Metodika dirbant su neįgalumą turinčiais vaikais skautų judėjime”. Knyga orientuota į vadovus, neturinčius patirties tokio specifinio darbo srityje ir aptaria esminius iššūkius, su kuriais galimai teks susidurti, bei kaip juos spręsti. Knyga turi dvi dalis – pirmoji apima praktines ir komunikacijos temas, tokias kaip skautiškos programos adaptavimas, savo vieneto paruošimas naujo nario priėmimui, kokios informacijos apie vaiką derėtų prašyti tėvų; antroji dalis – trumpas negalių žinynas, kuriame minimos protinės ir fizinės negalios, joms būdingi iššūkiai ir pagalbos priemonės.

       Darbas su negalią turinčiais skautais reikalauja daug įdirbio ir kantrybės, tačiau suteikia nepalyginamai daugiau džiaugsmo matant vaiko mažas pergales ir vis didėjantį pasitikėjimą savimi. Skautybės misija skelbia, ko mes siekiame:

 „Prisidėti prie jaunų žmonių ugdymo per vertybių sistemą, pagrįstą skautų įžodžiu ir priesakais, padėti kurti geresnį pasaulį, kuriame žmonės yra pilnaverčiai ir vaidina konstruktyvų vaidmenį visuomenėje“.

Vaikų su negalia integracija į skautiškas veiklas būtų tokio geresnio pasaulio kūrimo pavyzdys, paliečiantis visus siektinus misijos komponentus. Visuomenė jau yra pasiruošusi priimti neįgalius asmenis kaip lygiaverčius bendruomenės narius – ar skautai tam taip pat pasiruošę?

Metodika dirbant su neįgalumą turinčiais vaikais skautų judėjime by Lietuvos_skautija on Scribd

„Būk riteris, neturtingųjų ir silpnųjų gynėjas, visad ieškok tiesaus kelio“ – skautų įsakymas.

Jorės vyr. skaučių draugovės kandidatė

sesė Agnė