2006-12-15
Australija
Ketvirtadienis
Kas Naujo?
Skautų naujienos
Visų pirma nuvažiavom į rezervatą. Pasivaikščiojom po mišką, kartais primenantį Amazonės džiungles, nes ten dar liko vandens, kitur paprastai miškai labai sausi šiuo metų laiku. Gana smagiai palesinom papūgas, kurios jau tapo beveik naminėmis.
Pavyko surasti vietinį ežį, kolkas jokių kengūrų.
Paskui pasukom į kalnus, bandėm nuo aukštai pažvelgti į Melburną. Deja nepavyko. Visur kalnuose matomumas geriausiu atveju kokie 5 km. Visą tolimesnį vaizdą užstoja dūmai. Šiuo metu dega didžiuliai kalnų miškų plotai, nors tai kasmetinis reiškinys, vietiniai tikina, kad tokio gaisro, kaip šiemet nebuvo bent pusę amžiaus. Miškai degą rytinėje Victoria (valstijos, kurioje gyvenu) dalyje. Šiai dienai išdegę jau maždaug 250 000 hektarų. Taigi, lyginant su Kuršių Nerijos 240 hektarų mastas iš tikro didžiulis. Į pagalbą vietiniams ugniagesiams jau suskrido praktiškai visos šalies ugniagesiai, vakar atskrido ir Naujosios Zelandijos brigados. Kolkas niekas nedrįsta prognozuoti, kada pavyks užgesinti. Nors Melburnas atrodytų gana saugiu atstumu nuo šių gaisrų (apie 70-100 km), bet miestą ne pirma diena užkloję dūmai, jaučiasi kvapas, ilgiau pabuvus lauke graužia akis. Panaši situacija ir Geelong mieste, esančiame dar 200 km toliau nuo gaisrų. Žmonės, gyvenantys arčiau gaisrų zonos, gyvena neįprastu rėžimu – visi vertingiausi daiktai ir dokumentai laikomi mašinose, kad bėdai esant būtų galima greitai įšokti ir išvažiuoti. Labai trūksta vandens, mieste neveikia nė vienas fontanas, negalima laistyti žolės.
Po visų kelionių užsukom į Lietuvių namus, sudalyvavom Australijos rajono išeivijos valdybos posėdyje, vėliau – skautų (auksiniz !) organizaciniame posėdyje dėl stovyklos. Situacija su stovyklų organizavimu Lietuvoj ir Australijoj panaši, bet yra ir keletas skirtumų – čia beveik tokia pati situacija, kaip ir JAV su žmogaus teisėmis, kai galima į teismą paduot praktiškai už bet ką, dėl to stovyklos organizatoriams tenka imtis daugelio formalių dalykų, kurie Lietuvos skautams (auksiniz !) nesuprantami. Šiaip stovyklą, matosi gana neblogai organizuojama iš infrastruktūros, saugumo, maitinimo pusės. Programa kolkas kiek laisvoka ir panašėja į bet kurios kitos šalies skautų (auksiniz !) „poilsines“ stovyklas. Norint išgauti aukštesnės kokybės, reikės pasistengti, labai daug vilčių sudėta į Rūkstę ir Eglę. Visgi, su jų pagalba paruoštos programos sėkme neabejoju.
Šiandien tiek, ieškau kengūrų toliau.
L.