Kas Naujo?
Skautų naujienos
Tiką atvykę ėmėme ieškoti pažįstamų veidų. Kurgi tie mūsų broliai ir sesės su kuriais taip smagiai leidome laiką Kauno krašto rengtose stovyklose? Štai ir jie! Visi čia. Vėl visi drauge susirinkome, šį kartą pasidalinti praūžusios vasaros prisiminimais ir sezono uždarymo paminėti.
Nuo pat stovyklos atidarymo pradėjome įsikūrimą ir išskubėjome žygin. Su dainomis ir ąžuolo lapų vainiku atžygiavome į žinomą partizanų kapavietę, kur karo metais žuvo 15 Lietuvos dydvyrių. Pagerbę jų atminimą tęsėme savo žygį, kur išsiskyrė jaunesniųjų skautų ir patyrusių skautų bei kandidatų keliai. Kandidatai turėjo puikią progą pamąstyti kodėl jie siekia tapti patyrusiais skautais, o senosios "vyšnios" galėjo prisiminti dėl ko jie jais tapo. Skautiško aukuro ugnyje ant Dubių piliakalnio visiems sudeginus simbolines malkeles- palinkėjimus sesėms ir broliams, patraukėme atgal į savo laikinuosius namus.
Grįžus ilgai ilsėtis neteko. Netilo gitaros, dainos, šokiai ir žaidimai. Vakarop visi patraukėme į vakaro laužą kurį mums smagiai pravedė vyr. skautai. Nei vienas neliko nepastebas, nes turėjo parodyti savo atliktus "namų darbus", kuriuos šauniai atliko kiekviena atvykusi draugovė. Po laužo mažieji skautukai ėjo miegoti, o patyrę skautai ir kandidatai išėjo į natinį žygį. Kas vyko tą naktį žino tik vyr. skautai ir "vyšnios", bet grįžus po žygio, rytinėje rikiuotėje stovėjo dar penkios ką tik prisirpusios "vyšnaitės". Kol jaunesnieji žaidė įvairius žaidimus patyrę skautai ilgai nelaukę ėmė ruoštis mišioms Upninkų bažnyčioje.
Nors jutome artėjančią stovyklos pabaigą visi iki pat išsiskyrimo minutės dainavome ir linksminomės, nes kas žino, kada dabar visi besusitiksim?...
Nors sezono uždarymas ir įvyko, bet mes tokie jau esam... Juk skautams nėra blogo oro! Iki kitos vasaros tikrai nesnausime žiemos miegu! Nekantriai lauksime susitikimo kai vėl galėsime kartu sušukti: TIKRI SKAUTAI ČIA!!!
sese Milda