Pristatome kandidatų į vyr. skautininkus atsakymus į jūsų visų jiems skirtus debatų klausimus.

1. Kokios bus jūsų komandos? Konkrečiai, kokie žmonės užims ūkio, finansų ir suaugusių skautybėje skyrių vedėjų pareigas?

Ieva:

Šiuo metu esanti komandos dalis artimiausiu metu išlieka tos pačios sudėties.

Tačiau manau, kad dar yra darbų ir skyrių, kurie turėtų atsirasti naujai. Todėl, ūkio skyriaus vedėjo pareigas užimtų brolis s. sk. Marius Kilimonis. Jis prie skautų prisijungė DTA projekto metu, suaugusio skautybėje įžodį davė 2012 m. birželio mėn. Šiuo metu Marius užima jaunesniųjų jūrų skautų A. Smetonos laivo vado pareigas, padeda tvarkyti Kauno jūrų skautų inventorių.

Suaugusių skautybėje skyriaus vedėjos pareigas užimtų sesė psktn. gint. Dovilė Vinkevičiūtė. Sesė Dovilė aktyviai skautauja jau daugiau kaip 5 metus daug prisidėjo prie jūrų skautų strategijos kūrimo, buvo atsakinga už jūrų skautų programos tobulinimą ir žmogiškųjų išteklių valdymą. Šiuo metu Dovilė yra DTA projekto Vilniaus krašto mentorė, veda sueigas naujai prie skautų prisijungusiems žmonėms. Dovilė studijavo organizacinę psichologiją. Kartu turime viziją, kaip galėtų atrodyti SS skyrius ir ką jis turėtų veikti.

Finansų skyriaus vedėjo pareigas užimtų brolis sk. v. Povilas Kripas. Povilas šiuo metu studijuoja ekonomiką ISM universitete. Brolis Povilas skautauja jau 7 metus, šiuo metu priklauso St. Jameikio vyčių būreliui, aktyviai prisideda prie veiklos Kauno krašte. Kiek teko dirbti su Povilu, tai mačiau jo verslumą ir išradingą, todėl jaunatviškai ir drąsiai žvelgia į jo laukiančias pareigas.

Tomas: 

Ūkio, finansų ir suaugusiųjų skyriai jau labai seniai neveikia organizacijoje. Tai yra įsisenėjusi problema, vis nepavyksta atrasti žmonių ir tinkamai organizuoti šių skyrių veiklą. Todėl nenorėčiau iš karto kalbėti apie skyrių vedėjus, o burti žmones, kurie imtųsi nedidelių atskirų darbų šiose srityse. Svarbiausia – ne užpildyti skyriaus vedėjo „kėdę“, o kviesti žmones daryti skyriui priklausančius darbus.

Pavyzdžiui – skautų namo ūkio reikalais pastaruoju metu atsikirais darbais talkino broliai Marius Kilimonis, Vytenis Simokaitis, Aistė Auštraitė, Obelių žemės reikalus padeda tvarkyti brolis Darius Laurinavičius, ketinama imtis pievų deklaravimo šių metų pavasarį.  Ateinančioje kadencijoje labiausiai reikėtų žmogaus, kuris galėtų būti skautų namo ūkvedžiu, nes čia reikalinga nuolatinė priežiūra.

Finansų skyriuje – panaši situacija. Šiam skyriui priklausytų ir paramos pritraukimas, narystės mokesčio administravimas ir lėšų apskaita. Čia subtili sritis, nes daugeliu atveju finansų valdymas priklauso tiesiogiai nuo vyriausiojo skautininko ir buhalterio.

Finansų skyriaus vedėjo taip pat neturiu, tačiau yra ratas žmonių, kurie rūpinasi finansiniais klausimais – Simona Klumbytė stebi projektų finansavimo galimybes, rūpinasi naujų projektų rengimu, Gabrielė Motiejauskaitė – jau nuo praeitų metų rudens tvarko grynųjų pinigų kasą, finansinius reikalus taip pat padeda tvarkyti broliai Saulius Arlauskas, Tomas Broga, Gintautas Stulga. Visai neseniai susidomėjimą LS finansų skyriaus veikla išreiškė sesė Ieva Puodžiūtė iš Vilniaus krašto, šiais metais ji irgi įsitrauks į finansų pritraukimo darbus.

Kalbant apie suaugusiųjų skyrių, šio skyriaus veiklą organizuoti ir jai vadovauti siūlėsi sesė Ieva Žilinskienė, jei nebūtų išrinkta į vyriausiojo skautininko pareigas.

2. Kadencijos metu bus rengiama nauja LS strategija. Kokios pagrindinės vizijos ir kryptys?

Ieva:

·         Vaikų ir jaunimo pritraukimas, organizacijos jaunatviškumo išlaikymas (jauni vadovai, jauni vaikai, programa, atitinkanti poreikius (naujos temos, užsiėmimai).

·         Esamų suaugusių žmonių palaikymas, stiprinimas.

·         Organizacijos ašis – vienetai, todėl svarbu juos stiprinti ir įtraukti į aktyvią organizacijos veiklą.

·         Skautiškos ideologijos stiprinimas pabrėžiant jos išskirtinumą, vaikų vertybinis ugdymas.

·          Organizacijos finansinis stabilumas.

Tomas:

Naujoji LS strategija 2015-2018, mano manymu, turėtų būti nukreipta tiek į organizacijos plėtrą ir kokybės gerinimą, tiek į vidinės vadybos stiprinimą. Organizacijai augant, steigiantis naujiems skautiškiems vienetams, gyvybiškai svarbu tampa stiprinti tiek mūsų jaunimo programos kokybę, tiek vidinę vadybą, administravimą, komunikaciją tarp vienetų irorganizacijos. Tuo pačiu, būtina aiškiai apsibrėžti išorinės veiklos sritis ir stirprinti organizacijos partnerystes su valstybe ir kitomis organizacijomis.

Jei reikėtų pasiūlyti viziją ir strateginius prioritetus, pavaizduočiau juos šitaip:

LS Vizija 2018 ar 2020 m.ir  lietuviškosios skautybės šimtmečiui galėtų būti tokia:

Lietuvos skautija – lyderiaujanti jaunimo neformaliojo ugdymo organizacija Lietuvoje.

Tai reiškia:

Augimas/plėtra – Lietuvos skautijos vienetai veikia visose Lietuvos savivaldybėse (ambicingas tikslas – plėsti skautų veiklą);

Profesionalumas ir kokybė  -  Ugdymo programų ir organizacijos valdymo kokybė, profesionalūs kompetentingi skautų vadovai - savanoriai ir profesionalus administravimas, valdymas  (Čia apimtų jaunimo programos tobulinimą, vadovų rengimą ir vadybos, administravimo pajėgumų stiprinimą)

Partnerystės – Lietuvos skautija pripažįstama visuomenėje ir valstybės institucijose kaip rimta ir patikima partnerė jaunimo ugdymo srityje. (Čia aiškiai reiktų apsibrėžti kokiose srityse mums reikalingos partnerystės, kokie mūsų siekiai ir tuomet sistemingai dirbti tiek vietiniame, tiek nacionaliniame lygmenyje).

Taigi, iš šios vizijos išplauktų pagrindinės kryptys:

1. Skautiškų vienetų palaikymas ir koordinavimas. Vidinės komunikacijos gerinimas, kraštų atstovų įgalinimas, mentorystės tinklo stiprinimas;
2. Plėtra – naujų vadovų ir narių pritraukimas ir apmokymas, skautiškos idėjos sklaida, naujos veiklos formos.
3. Jaunimo programos plėtojimas – naujos metodikos, idėjos veiklai nuo vilkiukų iki vyčių. Čia ir tarptautinė veikla.
4. Kompetencijos užtikrinimas – stiprinama mokymų sistema visų lygių organizacijos nariams;
5. Vadybos ir administravimo stiprinimas – biuro pajėgumų stiprinimas, daugiau profesionalų.
6. Partnerystės ir skautų atstovavimas – čia ir remėjų paieška ir darbas su valstybės/savovaldybių institucijomis.

Na, atskiru punktu kažkur finansinio stabilumo užtikrinimas turėtų būti, bet manau, bet pirmiau reik galvoti apie veiklą, o tada apie priemones jai. Kai nieko nedarai, tai pinigų ir nereikia.

DĖMESIO! Tai nėra rinkiminis pažadas. Čia tiesiog samprotavimas, kokia galėtų būti tolimesnė organizacijos strateginė raida. Čia galėtų būti daugybė kitų teisingų variantų.

3. Jaunimo programa: kokia, jūsų nuomone, jos situacija dabar ir kokius su ja susijusius pagrindinius darbus matote ateinančioje kadencijoje?

Ieva:

Tikiu ir žinau, jog mūsų jaunuoliai tobulėja, mokosi ir daro tai, kas šiuo metu yra aktualiausia, tačiau jaunimo programos gairės mūsų organizacijoje, kurį laiką buvo nejudintos, sustabarėjo, prarado savo žavesį ir įdomumą. Dėl to, mano manymu, didelė dalis patyrusio amžiaus jaunimo palieka mūsų organizaciją ir sau įdomios ir aktualios veiklos randa kitose veiklose. Manau, jog programos gairių besilaikantys vadovai turėtų būti pajėgūs įdomiai ir aktyviai pateikti jaunimui veiklą taip, kad juos sužavėtų dinamiškumu, mokymusi per veiklą ir skirtumą tarp to, ką jie šiandien gauna mokykloje ir kitose ugdymo įstaigose. Tą padaryti sunku, kai pati programa yra sena, sustabarėjusi ir neįdomi, neatitinkanti mūsų laiko prioritetų.

Tam, kad jaunimo programą atnaujintume ir jos gaires paįvairintume dinamiškais ir šiuolaikiniam jaunimui įdomiais užsiėmimais kartu su jaunimo programos skyriumi peržiūrėtume jaunimo programą, pasiūlyti naujus būdus mokytis tų pačių dalykų ir rasti, sukurti ir pasiūlyti naujus punktus (su aprašymais, praktiniais pavyzdžiais) jaunimo užimtumui remdamiesi užsienio pavyzdžiais ir šiuolaikinio mokslo pasiekimais. Žinoma, į pokyčius žiūrime realistiškai ir nesitikime, kad visi pokyčiai greitai įsitvirtins kraštuose.Puikiai žinome, kad kiekviena naujovė turi būti išgirsta, apsvarstyta, sukramtyta, išbandyta ir tik tada priimta. Pradžią padaryti, išbandyti ir pasiūlyti kraštams naujus modelius pažadame mes, tai, kokiu greičiu programa plis ir kokiu lygiu bus įgyvendinama priklauso taip pat ir nuo vadovų geranoriškumo, grįžtamojo ryšio iš kraštų, derybų ir diskusijų.

Tomas: 

Jaunimo programa skautijoje veikia, tačiau ja rūpinamės nepakankamai. reikalingas metodinis palaikymas vadovams ir skautiškų programų peržiūra, tobulinimas. Manyčiau, JPS turėtų būti bent po porą žmonių, kurie rūpintųsi kiekvienos atskiros amžiaus grupės programos reikalais.

Pagrindiniai uždaviniai būtų tokie:

Specialybių sistemos plėtojimas –reikia tęsti JPS pradėtus darbus, išleisti naujas specialybių programos metodikas, pradėti organzuoti specialybių akademijas, plėsti šios programos naudojimą vientų stovyklose ir kt.

Vyresniųjų skautų programa – apie tai plačiau prie Sauliaus užduoto klausimo. Vyresniųjų skautų veiklą riekia aiškiau apibrėžti ir imtis koordinavimo.

Patyrę skautai – jau seniai kalbu, kad patyrusiems skautams reikia legendos – simbolinės temos, apie ką yra jų programa. Tuomet reikia peržiūrėti pačią programos logiką – projektinė veikla yra gerai, bet reiktų ją konkretizuoti, galbūt kelti konkrečius reikalavimus, tarsi labiaus specializuotas programas, pagal skirtngas sritis, kuriose skautas nori tobulėti – socialinę, gamtos, dvasinę ar pan... Čia labai reiktų stiprinti patyrusių skautų tarybą, kad patyrę skautai patys galėtų spręsti savo programos reikalus.

Skautai – patyrimo laipsnių programos peržiūra, naujų programų užduočių, iššūkių, specialybių skautams kūrimas. Dar reikėtų naujų mažų iššūkių, kuriuos įgyvendindami skautai mokytųsi, o pasiekę tikslą –gautų tai pativirtinančius ženklus. Bene svarbiausia skautų ir patyrusių skautų grupėje skirti dėmesio vadovų darbui su skiltimis ir skiltininkų rengimui vienetuose. Čia yra labai svarbi skautavimo dalis, kurią mes dažnai pametam arba visi skirtingai suprantam. Čia ypač reikalingos knygos - metodikos vadovams su užsiėmimais ir pasiūlymais veiklai.

Vilkiukai – apie vilkiukus nelabai išmanau, tai gal patylėsiu. Norėčiau duoti medalius visiems jų vadovams

Dar manau, kad Jubiliejinė stovykla yra labai svarbus momentas, kur galime išsiaiškinti, kokios yra mūsų jaunimo programos stiprybės ir bėdos taip pat pradėti veiksmus skirtingų amžiaus grupių programų tobulinimui.

4. Akivaizdi problema, buvo žmogiškųjų išteklių Pirmijai paieška. Esminis klausimas - kas sudaro jūsų komandas? Ilgametė patirtis parodė, kad geras vyr. skautininkas negarantuoja pilnaverčio Pirmijos darbo.

Ieva:

Vyriausias skautininkas – yra vadovas komandai, jos koordinatorius ir vedlys, tačiau visa stiprybė – komandoje dirbantys asmenys, todėl tik pradėjus galvoti apie vyr. skautininkės pareigas, galvoju apie galimą komandą, jos narius. Šiuo metu turiu visus žmones reikalingiems skyriams.

Tomas: 

Mano komandą sudaro jau esami Pirmijos skyrių vedėjai:

Justina Baliūnaitė – pavaduotoja.

Ieva Vaitkevičiūtė – Mokymų skyriaus vedėja;

Laima Dagytė – Komunikacijos skyriaus vedėja, DTA projekto komunikacijos koordinatorė;

Benita Mincevičiūtė – Jaunimo programos vedėja. Benita planuoja baigti savo kadenciją, todėl planuoju kviesti naują žmogų į šias pareigas. Manau, idealiuoju atveju tai turėtų būti žmogus iš skyriaus vidaus, susipažinęs su skyriaus veikla, turintis naujų idėjų. Dar nekalbėjau su niekuo, todėl nenorėčiau vardinti vardais.

Aistė Auštraitė – Sekretoriato vedėja;

Beatričė Leiputė – Užsienio ryšių skyriaus vedėja.

Simona Klumbytė – projektų koordinatorė, padedanti su projektų rengimu ir galimybių paieška.

Ieva Žilinskienė – projekto „Dievui, Tėvynei, artimui“ vadovė,  galima Suaugusiųjų skryriaus vedėja.

Vaiva Juškevičiūtė – mentorių komandos vadovė projekte „Dievui, Tėvynei, artimui“

Jau minėjau, kad antrai kadencijai tapęs vyriausiuoju skautininku į suaugusiųjų skyrių kviesčiau Ievą Žilinskienę.

Taip pat artimiausiu metu reikėtų ieškoti atskiro žmogaus kontaktui su vienetais, kraštais.

Apskirtai galvoju, kad Pirmijos skyriai turėtų būti kuo labiau nepriklausomi, patys rūpintis savo veikla. Kad keičiantis vyriausiesiems skautininkams ar Taryboms - skyrių veikla tęstųsi.

5. Kaip iš esmės ketinate spręsti ir reorganizuoti (bet labai konkrečiai) organizacijos skauduliu tapusį skautiškų uniformų ir atributikos gamybos procesą?

Ieva:

Pats geriausias sprendimas būtų – internetinė skautiška parduotuvė suteikianti galimybę visiems organizacijos nariams įsigyti uniformą ir atributiką. Tai yra vienas iš prioritetinių darbų, ties kuriais dirbčiau.

Dėl gamybos proceso būtų dar kartą kalbamasi su gamintojais, kadangi šiuo metu atrodo, kad jie negirdi mūsų, nesilaiko susitarimų. Jeigu po pokalbių neįvyktų esminis pasikeitimas, būtų ieškomas naujas uniformų gamintojas. 

Tomas:

Visų pirma – norėčiau pasidžiaugti, kad šiuo metu skautiškos atributikos turim tiek, kiek niekada gyvenime neturėjom –turim visų reikalingų ženklų, kaklaraiščių kuriam laikui į priekį, visokių suvenyrų, tautinės stovyklos atributikos ir kt. Be to – galime įsigyti pilną uniformą, t.y. ir marškinius ir apatinę dalį.

Užsakymo ir gamybos tvarka iš tiesų pastaruoju metu buvo labai sudėtinga, nes rinkdavome pinigus ir grynais ir užsakymų formas popieriumi. Tai sukelia daug nereikalingo pinigų ir užsakymų vaikščiojimo iš rankų į rankas. Kolkas,pagrindinį tikslą kėlėme tai, kad atributikos tiekimas įsivažiuotų, kad būtų galima ją nusipirkti, ką jau padarė per ų.

Šiemet atributikos užsakymo tvarką tobulinsime:

1. Užsakymai bus priimami tik el.paštu,  mokėjimai – tik banko pavedimu į LS sąskaitą;
2. Bus numatyti užsakymo terminai (pvz. Kas 2 mėnesius). Dabar terminas užsisakyti uniformą yra iki balandžio 1 d. Šitaip užriktinsime, kad visi užsakyti marškiniai būtų reguliariai gaminami.  Dabar kyla situacijų, kai smulkių užsakymų  siuvykla neskuba gaminti, nes laukia kol bus daugiau užsakymų. Tokiu atveju užtikrintume, kad kas du mėnesius marškiniai būtų pagaminti.
3. Pristatymas veiktų tiesiogiai užsakovams į namus paštu arba į autobusų stotį.
4. Svarbiausia – rasti atsakingą žmogų, kuris galėtų tuo rūpintis Kaune, kur ir yra gaminamos uniformos. Geriausia būtų atiduoti į privačias rankas ir atskirti atributikos prekybą nuo bendrų LS finansų, tačiau kolkas to padaryti nepavyko. Čia reikia ieškoti žmonių, kuriems tai būtų įdomų. Apyvartos pas mus nedidelės, tad verslo čia nepadarysi.

Tokie mano pasiūlymai dėl uniformų užsakymo.  Dėl atributikos gamybos – čia jau kita tema. Svarbiausia, kad atributikos pardavimų pinigai būtų kaupiami atskirai naujos atributikos (antsiuvų, ženklelių) gamybai. Jei išleidžiame atributikos pardavimų pinigus kitoms reikmėms – tuomet neturime iš ko pagaminti naujų daiktų. O jie kainuoja daug!

6. Kokiomis konkrečiomis priemonėmis ketinate spręsti takoskyros tarp organizacijos vadovybės ir regionuose veikiančių vienetų problemą, dėl kurios mažėja nario mokesčio surinkimas, silpnėja komunikavimas organizacijoje ir skautų noras dalyvauti organizacijos valdymo organuose.

Ieva:

●     Įgalinti vienetų vadovus priimant organizacijai svarbius strateginius sprendimus;

●     Nuolatinis (nerečiau kaip kas savaitę) bendravimas su kraštų atstovais;

●     Dalyvavimas kraštų sueigose, kuriose krašto vadovai galėtų užduoti klausimus ir gauti atsakymus čia ir dabar;

●     Nuolatinis kraštų vasaros stovyklų ir didelių renginių lankymas.

Tomas:

Takoskyra atsiranda iš nebendravimo. Reikia stiprinti komunikaciją tarp Pirmijos, Tarybos ir vienetų. Čia turiu omeny ne tik atsitiktinius apsilankymus stovyklose ar kraštų renginiuose. Reikia sutarti dėl sistemos, kaipturėtume reguliariai teikti informaciją ir klausimus iš Pirmijos kraštams ir atvirkščiai.  Reiktų sutarti, kokius duomenis ir kaip dažnai vienetai turėtų perduoti organizacijai, o ką organizacija (Pirmija) turėtų reguliariai perduoti vienetams. Taip vyktų nuolatiniai žinių mainai. Tai vadinama vidine komunikacija.

Norint tai įgyvendinti pirmiausia būtina surasti žmogų, kuris rūpintųsi tik bendravimu su vienetais – tiesiogiai perduotų naujienas, gautų informaciją ir klausimus iš kraštų, rinktų duomenis apie krašto veiklą, ir perduotų informaciją iš vadovybės. Jau seniai tokios pareigybės ar žmogaus neturime. (Živilės laikais buvo pavaduotoja sesė Vytautė, kurios dabar buvo palaikyti ryšius su vienetais).

Kitas svarbus dalykas  - kraštai ir vienetai nėra tinkamai atstovaujami organizacijoje.  Taryboje nėra visų kraštų atstovų, ir tarybos funkcija nėra tiesioginis vienetų atstovavimas. Reikėtų pagalvoti, kaip suteikti balsą kraštų seniūnams ar kitiems vienetų atstovams sprendžiant svarbius organizacijos klausimus. Galbūt seniūnai turėtų rinktis dažniau ir taptų tarsi Pirmijos nariai, Vienetų koordinavimo skyrius, kurio tikslas būtų kelti klausimus ir siūlyti juos Pirmijai ir Tarybai. Nežinau, koks modelis čia geriausias, bet reikia daugiau vienetų atstovų (seniūnų ar kitų vadovų) įtraukimo.

7. Kokia skautui yra pridėtinė vertė būti mūsų organizacijos nariu, aktyviai dalyvauti organizacijos veikloje nacionaliniu mastu, mokėti nario mokestį?

Ieva:

Europos komisija yra pripažinusi, kad vien formalus švietimas į gyvenimą “neišleidžia” visavertės asmenybės. Kartu būtinai turi būti ir neformalus ugdymas, vaiko visapusiškas tobulėjimas, kurį ir duoda organizacija. Taip pat, LS yra viena didžiausių organizacijų visoje Lietuvoje, turinti savo gerą vardą, mokymo sistemą, todėl Lietuvos skautijoje įgyti įgūdžiai žmogų lydi visą gyvenimą, tai – lyderių ir sumanių asmenybių kalvė.

Priklausymas organizacijai suteikia nariams galimybę naudotis LS parengta jaunimo programa (specialybių programa, mokymais, patyrimo laipsnių programa) bei galimybę dalyvauti nacionaliniu mastu organizuojamuose renginiuose. Šių renginių metu skautai susipažįsta su kitų kraštų nariais, praplėčia savo žinias ir suvokimą.

Lietuvos skautija taip pat suteikia galimybes dalyvauti įvariuose tarptautiniuose renginiuose, stovyklose bei mokymuose, pasisemti žinių bei motyvacijos.

Taip pat vienas iš svarbių dalykų, į ką norėsime atkreipti dėmesį drauge su finansų skyriumi - skautiško pažymėjimo vertės kėlimas ir funkcionavimas, ieškant nuolaidų ir galimybių ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesnėse vietovėse.

Tomas:

Aš manau, kad pagrindinė vertė yra galimybė būti skautu ir dalyvauti savo vieneto skautų veikloje. Manau narystė savo skautiškame vienete- draugovėje, tunte, ir yra lygi narystei organizacijoje. Dažnai šiuos dalykus atskiriame, sakome – „galiu būt skautas savo tunte ir be LS, nereik man niekam priklausyti, ką man duoda  ta organizacija“. Bet iš tikrjų visi mūsų vienetai – tuntai, draugovės, skiltys ir yra ta organizacija . Aš manau, kad tik priklausydamas organizacijai gali naudoti skautiškus ženklus, ryšėti kaklaraštį, vilkėti uniformą, lankyti savo vieneto sueigas ir stovyklas ir kalbėti apie save kaip skautą. Nes skautų judėjimas yra organizuota veikla. Visi kartu ir formuojame tą pridėtinę vertė būti organizacijos nariu.

Iš kitos pusės – yra daug dalykų, ką organizacija turėtų daryti, siekiant palaikyti vienetus ir jų vadovus. Bet čia jau kita tema. Skautui pagrindinė pridėtinė vertė yra galimybė dalyvauti vietinėje skautiškoje veikloje.

8. Koks turi būti ir kaip turi veikti organizacijos sekretoriatas, kuriame yra didžiausias organizacijos narių informacijos srautas, kuris yra ir veiklos aktyvumo, veiklos kokybės bei komunikavimo nacionaliniame lygmenyje instrumentas. Ar jus tenkina dabartinė sekretoriato veiklos kokybė? Ar reikia ką nors keisti?

Ieva:

Organizacijos sekretoriatas - tai vieta, kur esi visada laukiamas ir maloniai sutinkamas. Dabartinė situacija manęs netenkina, todėl šią sritį tikrai reikia tobulinti ir keisti. Gerinant sekretoriato veiklos kokybę yra du keliai: keisti žmogų arba keisti darbo specifiką.Kuris kelias yra geriausias ir efektyviausias - šiuo metu atsakyti negaliu, nes juos abu reikia išbandyti, o tada daryti išvadas. Bet kokiu atveju - sekretoriatas, tai įvaizdis apie organizaciją, kuris turi būti formuojamas teigiamas.

Tomas: 

   Sekretoriato pajėgumus būtinai reikia stiprinti. Mes iš tiesų nesusitvarkome su informacijos apdorojimu ir komunikacija. Reikia iš esmės tvarkyti narystės duomenų administravimą, narystės pažymėjimų gamybą, informacijos, patirties saugojimą. Mano manymu, daug sunkumų sukelia tai, kad sekretoriatas ir vyr.skautininkas dirba skirtinguose miestuose. Šitaip išbarstome dalį procesų, kurie turėtų vykti drauge. Tuo pačiu, daug patirties prarandama keičiantis valdžioms, nes organizacijoje nėra vieningos informacijos saugojimo ir dalinimosi tvarkos. Sekretoriatas turėtų tai užtiktinti.

Kitas dalykas – vyr.skautininkui tenka didelis adminsitracinio darbo krūvis – sutarčių sudarymas, dokumentų pasirašinėjimai, ataskaitų, dokumentų rengimas, finansų apskaita ir valdymas. Į šias pareigas esame suplakę perdaug skiringų atsakomybių – vadvavimą pirmijos darbui, atstovavimą organziacijai viešumoje, lyderystę ir administavimą, teisinį atstovavimą, dokumentų tvarkymą.

Mano manymu, artimiausiu metu šias pareigas reikia atskirti. Šalia vyr.skautininko reikėtų įvesti biuro vadovo, generalinio sekretoriaus ar biuro administratoriaus poziciją. Šis žmogus būtų samdomas, turėtų pilną oranizacijos teisinio atstovavimo galią ir jo pareiga būtų rūpintis visu organizacijos adminstravimu – nuo sutarčiu sudarymo ir pasirašymo iki dokumentų, pinigų apskaitos. Šis žmogus turėtų dirbti drauge su vyriausiuoju skautininku, tačiau nesuktų galvos dėl skyrių veiklos planavimo, pirmijos posėdžių ar atstovavimo organizacijai viešumoje. Tai būtų administracijos direktorius, kuris turėtų pilną parašo teisę ir tvarkytų informacija bei dokumentus.

Sekretorės pareigos liktų, kokios yra, tačiau biure turėtų atsirasti profesionalus ir kompetentingas administratorius-direktorius, kuris garantuotų apskaitos, ir dokumentų tvarką keičiantis pimijoms, taryboms ir visiems kitiems.

Įgyvendinti šią biuro reformą būtų vienas iš svarbiausių mano siekių ateinančioje kadencijoje.

9. Kokios jūsų strateginės įžvalgos dėl organizacijos vidinės komunikacijos stiprinimo, vidinės struktūros stiprinimo, ateities tikslų ir visus mus laukiančių iššūkių?

Ieva:

●     Reikalingas vienas žmogus - vyr. skautininko pavaduotojas kraštams, kurio viena iš funkcijų būtų nuolatinis komunikavimas su kraštais. Gilv. sktn. gint. Eglė Paulauskaitė ateinančioje LS Pirmijos kadencijoje nori aktyviai dirbti su LS kraštais.

●     Kvietimai kraštų atstovus dalyvauti LS Pirmijos posėdžiuose, taip stiprinant ryšį tarp krašto ir LS Pirmijos.

●     Pirmijos protokolų viešinimas, taip leidžiant organizacijos nariams susipažinti su LS Pirmijos veikla.

Tomas: 

Visų pirma, Pirmijoje turi atsirasti žmogus ar skyrius, kuris rūpintųsi Lietuvos skautijos vienetų reikalais ir bendravimu su vienetais. Čia yra pagrindinis dalykas.  Vadinkime šį žmogų „kraštų žmogumi“, jo ar jos pareigos būtų reguliariai bendrauti su vienetais – el.paštu, telefonu, gyvai, sekti vienetuose veikiančius įvykius, rinkti duomenis, perduoti svarbius klausimus ir informaciją.

Kitas dalykas, reikia nutarti dėl ko mes turėtume bendrauti? Kokia informacija apie vienetų veikla yra svarbi organizacijos vadovybei, o kokios žinios yra svarbios vienetams. Šiuo metu vieninteliai duomenys, kuriuos Pirmija renka iš vienetų yra narystės mokesčio žiniaraščiai. Na dar porą kartų per metus bendrais bruožais aptariame veiklą ir problemas su seniūnais. To nepakanka. Reikia pradėti reguliarų bendravimą, dalintis žiniomis apie vienetų renginius, galimybes, finansus, vadovų kompetenciją ir vienetų poreikius. Yra daugybė sričių, kur vieni vienetai galėtų padėti kitiems, bet mes mažai vieni apie kitus žinome (pavyzdys galėtų būti projektų rengimas). Tagi, reikėtų pradėti reguliariai (kas tam tikrą laiką) dalintis informaciją, klausimais ir pasiūlymais. Iniciatyva čia turi ateiti iš Pirmijos. O vienetams turi būti aišku, su kuo bendrauti.

Trečia, jau minėjau – reikia apsvarstyti kraštų seniūnų vaidmenį organizacijoje. Jei kraštų seniūnai yra renkami kaip kraštų atstovai, tai jie turi turėti daugiau galių spręsti organzacinius klausimus. Seniūnų susirinkimas galėtų veikti kaip papildomas pirmijos skyrius (gal „Kraštų skyrius“), kur, kaip taryboje, būtų sprendžiami visi regioniniams vienetams aktualūs klausimai (Gink die, nenoriu užkrauti papildomo darbo seniūnams, nes jie ir dabar turi ką veikti). Reikia tik peržiūrėti, ar mus tenkina seniūno vaidmuo ir ar yra aišku, ką seniūnas turi daryti. Čia jau pačių seniūnų ir vienetų vadovų reikėtų atsiklausti.

Kitas svarbus dalykas – pats mūsų geografinis pasiskirstymas kraštais. Vasarą, kai prekiavom skautų atributika Utenos krašto stovykloje prie manęs priėjo skauto amžiaus brolis ir paklausė „O gal turit antsiuvą, ant kurio būtų parašyta Rokiškis?“. Geras klausimas – ar ne? Kodėl turėčiau nešioti Utenos ar Panevėžio krašto vietovardį, jie nieko bendro su tais miestais neturiu, nes mano Tėviškė – Rokiškis. Tai kur turėtų priklausyti Rokiškio skautai – dalis jų priklauso Panevėžio kraštui, kiti skautauja su Utenos vienetais.  Tokių geografinių nesusipratimų yra daugiau. Apskričių administracijų Lietuvoje nebėra, visas administravimas vyksta savivaldybių lygmenyje, tai mūsų kraštų pagal didžiuosius miestus sistema neatitinka realybės. Tai sukelia problemų ir seniūnams, kai vienetai veikia ir mieste, ir  rajone, ir net kituose rajonuose. Praktiškai reiktų kelių seniūnų, pagal skautų tankumą tame regione.

Taigi, mūsų geografinę struktūrą ir vienetų administravimo tvarką reikėtų peržiūrėti. Čia vėlgi, artimiausiu metu reikėtų gerai pakalbėti su mūsų seniūnais ir vienetų vadovais – ar esama struktūra tenkina, ar reikia kažką keisti. Reikėtų užtikrinti, kad struktūra padėtų komunikacijai ir administravimui, o ne kliudytų.

Tokie mano pamąstymai apie komunikacijos tobulinimą. Artimiausiu metu Pirmija turėtų tuo užsiimti, nepriklausomai nuo to, kas bus vyriausiasis skautininkas.

10. Kokį planą kandidatai numatę žemei, norint kad ji ne tuščiai stovėtų, o būtų išnaudojama ir galbūt net neštų pelną?

Ieva:

Kadangi skautų žemė yra strategiškai ne visai patogioje vietoje, todėl jos naudojimas skautiškų stovyklų ir renginių organizavimui yra gana ribotas. Vienintelė mano matoma išeitis dabar – žemės išnaudojimas su pelno nešimu organizacijai. Dirbdami su ūkio skyriumi yra matomos kelios vizijos: žemės nuoma; išnaudoti žemę biokuro žaliavos auginimui (gluosniams, žilvičiams), taip sukuriant ekonominę žemės vertę; žemę parduoti ir pinigus investuoti į nacionalinę būstinę;

Tomas:

Tiesiai šviesiai – manau, kad LS priklausantis žemės sklypas Obelių rajone neturi skautiškos perspektyvos.

Pati žemė ten – nuostabi: yra miško ir pievų, pastatų būklė ten gera, reiktų visai nedaug investicijų norint ten gyventi. Tačiau sklypas yra toli nuo visų didžiųjų miestų, keliauti ir veikti ten nepatogu.

Sklypo kaimnystėje, o ir visame rajone – yra akivaizdus žemės perteklius, nėra stambių ūkininkų, kuriems būtų įdomu žemę nuomotis ganykloms ar kitai ūkio paskirčiai.

Vis dėlto, žemę prižiūrėti reikia. Šienauti pievas taip pat reikia ir žemės mokestį mokėti reikia.

Planas minimum: a) Artimiausiu metu suteikti žemę panaudos teise kokiam nors pažįstamam skautų mdraugui ūkinikui. b) Jis deklaruotų žemę kaip šienaujamą pievą ir pateiktų paraišką ES išmokoms. C) Už tas išmokas nušienautų pievą c)

Planas maximum: Miško sodinimas už ES pinigus vėlesniais metais. Tam pirmiausia reikalinga nušienauta pievaJ

Planas super:  Žemę parduoti, jei netyčia atsirastų susidomėjęspirkėjas. Gautus pinigus skirti naujo, patogesnio sklypo įsigijimui ar investuoti į Kauno skautų namą.

11. Ką žadate padaryti, kad naujoji vyr. skautų programa startuotų laiku?

Ieva:

Tam iš tiesų liko labai nedaug laiko.Pirmiausia reikėtų susitikti su vyr.skautais, kurie buvo atsakingi už šios programos galutinį produktą, išsiaškinti kokioje stadijoje jis yra, ko dar trūksta jam įgyventinti. Tada būtų galima sudėlioti planą, kaip pasiekti šį tikslą iki suplanuoto termino. Taip pat neatsiejamas darbas su jaunimo programos skyriumi, kuris geba įvardinti problemas kodėl užstrigo naujosios vyr. skautų programos paleidimas į viešumą. Išeitis visada yra, tik reikia jos ieškoti.

Tomas:

Manau, reikia, kad programa ne tik  startuotų, bet ir būtų palaikoma. Tam reikalinga speciali grupė Jaunimo programos skyriuje, kuri rūpintųsi vyresniųjų skautų reikalais, keltu naujas idėjas ir dalintųsi jomis su vyresniųjų skautų vienetais. Manau, norint, kad reikalai įsivažiuotų, reikia skatinti bendravimą tarp būrelių, organizuoti atskirus, vien vyresniesiems skautams skirtus renginius. Jameikio skautų vyčių  „Eketė“ yra puikus visapusiškos skautiško vyresniųjų skautų renginio pavyzdys. Norėčiau, kad kasmet įvyktų bent vienas nacionalinis renginys skirtas vien tik vyresniesiems skautams, kur visi susitiktų ir galėtų drauge kurti savo tolimesnę , programą, dalintis atsamokybėmis ir kelti naujas idėjas. Manau, reikalinga organizuoti vietinius „Rover moot“ – vyresniųjų skautų sąskrydžius, stovyklas, eketes. Renginai ir bendravimas dažniausiai išjudina ir suartina žmones.

Kitas dalykas  - reikia užrašyti Vyr.skautų programos grupės suformuluotus pasiūlymus ir išleisti knygelę „Ką tu į tai?“, kuri būtų kaip veiklos rekomendacija visiems vyr.skautų vienetams, tuo pačiu knygelė turėtų būti tokia, kuria paėmę patyrę skautai aiškiau suprastų, ką veikia vyresnieji skautai ir dar labiau užsimanytų jais tapti. (Čia gink die nekalbu apie paslapčių paviešinimą, tiesiog norėčiau viešai aprašyti vyrseniųjų skautų programos tikslus, priemones ir vertybes, o visos apeigos, tradicijos ir kitos razynkos turėtų ir toliau likti paslaptyje).