Lankydamas futbolo būrelį, jame sunkiai išmoksi plaukti. Dramos būrelyje neišmoksi pagaminti valgyt. Jaunųjų turistų būrelyje gal išmoksi plaukti baidare, bet vargu ar pakilsi į dangų su sklandytuvu. Su choru išvažiuosi įgastroles, bet neturėsi progos per savaitę ar ilgiau iš esmės susipažinti su šalimi, jos kultūra ir žmonėmis.

„The scouts can“, - pasakytų amerikonai.

Šiandien noriu pasidalinti trimis galimybėmis, kurios kažkodėl yra labai neišnaudojamos. O jos auksinės, tikrai!

1.Jūrų skautai

Nežinau, ar man labiau patinka jūrų ar oro skautai, bet pradedu nuo jūrių, nes savaitgalį jie turėjo šventę. Ir su jais pažintis prasidėjo seniau, grubiai skaičiuojant – prieš maždaug 10 metų. Šeštadienio konferencijoje klausiausi pranešėjų ir mąsčiau, kad jūriai tikrai yra unikalūs Lietuvos skautijoje ir jei reikėtų atsakyti į klausimą, kuris kraštas yra stipriausias, turbūt ramia širdimi besčiau pirštu į jūrų skautų konferenciją. Turiu net sąrašėlį, kuo jie kūl:

-          Jūrių rikiuotė kitokia nei pas sausumiečius, o denis (aka rikiuočių aikštė) yra iš viso vau;

-          „Budys“ yra žiauriai gražus žodis;

-           Valtininkų kursai mano galvoje turi tokią stiprią legendą, kad įtraukčiau juos į LS top trejetuką ugdomųjų projektų (nes čia plačiau nei mokymai ir šimtą kart geriau). Dar trejetuke būtų Plieno žiedas ir Gilvelis.

-          Ei, jie suorganizavo konferenciją, kuri vyko Seime, atėjo Landsbergis ir daug kitų puikių svečių. Čia lygis!

-          Na, ir jau tarp smulkmenų, tai jei nežinojot, jie be kitų vandens transporto priemonių turi jachtą, moka buriuoti ir kitus visada draugiškai pamoko ar bent paplukdina. Pvz., jei plukdomieji yra tokie nemokslūs kaip aš.

Rimtai, jei skautauji daugiau nei 5 metus, esi seniai ne 16-os ir dar niekada nebuvai pas jūrius, tai tavo skautiškame išsilavinime yra juodoji skylė. Čia tas pats, kaip būt niekada nedalyvavus tautinėje stovykloje. Abi šios patirtys skautavimo patyrimų komplekte turi po 10 procentų dalį :)

2.Skautavimas už savo krašto ribų

Čia dar 20 procentų skautavimo, gal net 30. Nes susideda iš dviejų dalių – būt dalyvavus bent viename kito Lietuvos skautijos krašto renginyje ir būt dalyvavus bent viename tarptautiniame skautiškame renginyje. Ką jau bekalbėt apie nacionalinius renginius.

Kodėl reikia pabandyti?

-          Kad pajustum, kokio iš tiesų dydžio yra skautiška šeima.

-          Naujos pažintys visada smagu

-          Išmoksti naujų dainų ir žaidimų.

-          Aplankai miestus, kaimus ir vietoves, kurių kitaip gal niekada nepamatytum.

-          Turi progą pasidalinti rūpesčiais, džiaugsmais ir patirtimi (bei prisirinkti patarimų, idėjų).

-          Žiūrėdamas į kito vieneto skautavimą turi progą iš šalies peržvelgti ir savąjį vienetą, palyginti vaikus, vadovus, užsiėmimus ir dvasią. Jei esi gudrus, visada parsiveši naujų išmokimų, minčių kaip savo vienete įdomiau, geriau veikti. Mokytis vieniems iš kitų yra didelis turtas.

-          Kalbant apie LS vienetų draugystę, tai paskui šimtą kart smagiau važiuoti į nacionalinius renginius, nes žinai, kad sutiksi daug pažįstamų.

-          Galbūt sulaužysi vieną kitą stereotipą. Svarbiausia, išmoksi būti atviru ir smalsiai priimti kito vieneto tradicijas ir išskirtinumą. Ne tik priimti, bet ir gerbti.

-          Patyrusiems skautams tai puiki proga mokytis prisitaikyti nepažįstamoje aplinkoje ir nepasimesti. O kartu – būtent šitoje amžiaus grupėje smagiausia leisti vasaras keliaujant po stovyklas ir pamatant daug įvairaus gyvenimo. Pasensit ir bus žymiai sunkiau ištaikyt laiko!

-          Jei nebuvai tarptautiniam skautiškam renginy, tai vargu ar užduodi, apie ką yra BP puoselėta skautiškos brolybės idėja. Rimtai. Viena yra skiltis, bet kad tikrai suprastum skautavimą, reikia pajausti mastą ir pasaulinės šeimos kvapą.

3.Oro skautai

Gulėti aerodrome ant žolės ir žiūrėti į virš galvos skraidančius objektus, ar tai būtų sklandytuvai, aitvarai, ar kas nors su propeleriu užburia ir šiaip yra visiška gyvenimo pilnatvė. Paskui juokiesi iš savęs, nes išmokus stovyklose ir mieste lieka įprotis išgirdus lėktuvo ūžesį užversti galvą ir žiūrėti tol, kol jis dings už horizonto. Arba oro balionus. Tik neatsitrenk į stulpą.

Apsilankymas pas oro skautus duoda dar 10 procentų į skautiško patyrimo knygelę. Ten kasmet reikia vadovų, košės virėjų ir kitokių pagalbininkų, todėl jei tik bus proga -  užsuk pas juos!

Stovyklaudama su oriais išbandžiau ką reiškia oro kilpa sėdint sklandytuve, ir pabuvau karlsonu (nes skraidyklė su ta taburete, sparnu ir propeleriu yra tikrai karlsono reikalas), nepadariau avarijos su mokomuoju sklandytuvu ir praleidau daug daug daug nuostabaus, tiesiog aviacinio laiko.

Dar kodėl verta apsilankyti pas oro skautus, tai dėl mažos draugovės jaukumo. Ten, kaip ir pas jūrius, visada kažko išmoksi iš vadovų ar turėsi priežastį nusistebėti skiltimis. Sužinosi apie aerodinamiką, beje. Stovint prie tikro sklandytuvo viskas žymiai aiškiau nei fizikos pamokoj.

Ir šiaip, labai noriu, kad oro skautų būtų kuo daugiau, todėl būkim visi su jais draugais ir palaikykim bent pastovyklavimu kartu!

Jau parašius straipsnį ėmiau skaičiuoti kaip su tais procentais gaunasi. Apibendrinu savo teoriją:

·         Jūriai – 10%

·         Oriai – 10%

·         Tautekas – 10%

·         Tarptautiniai renginiai – 10%

·         Apsilankymas pas kitą kraštą plius nac. renginiai  – 10%

Iš viso 60 procentų. Jei nei vieno iš šitų dalykų nesi bandęs, tai kol kas esi pasinaudojęs mažiau nei puse skautavimo teikiamų galimybių. Likusius 40 procentų sudėliočiau skautiškai karjerai:

·         Visos jaunimo programos praėjimas (nuo jaun. sk. iki vyr. sk.) - 20%;

·         Skautininko laipsnis – 10%

·         Darbas nac. lygmeny (taryboj/pirmijoj) – 10 %

·         Master levelis, gilvelio kursai – paskutiniai 10 %

Gražios savaitės, padarykit ko dar niekada nedarėt,

s. Jorė