Kas Naujo?

Skautų naujienos

2011-12-11

Požiūrio suderinamumas: skautavimas - karyba

Būdamas skautu, kurio profesija karininkas išgirstu labai daug pareiškimų, kad kariški elementai trukdo skautauti. Norėčiau pasidalinti savo patirtimi, kaip aš būdamas skautas į kariuomenę nuėjau, kaip man skautai padėjo tapti karininku ir kaip buvimas karininku padėjo tapti geresniu (asmenine nuomonė) skautu. Noriu tik pasakyti, kad pažinimas skatina supratimą.

Būdamas skautu, kurio profesija karininkas išgirstu labai daug pareiškimų, kad kariški elementai trukdo skautauti. Norėčiau pasidalinti savo patirtimi, kaip aš būdamas skautas į kariuomenę nuėjau, kaip man skautai padėjo tapti karininku ir kaip buvimas karininku padėjo tapti geresniu (asmenine nuomonė) skautu. Noriu tik pasakyti, kad pažinimas skatina supratimą.

Skautišką „karjerą“ pradėjau 1999 m., o skauto įžodį daviau 2000 m. vasarą. Taigi, pirmiau tapau skautu, o tik po to įstojau į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją. Dabar tarnauju Lietuvos karinėse oro pajėgose ir taip pat esu oro skautas. Jau vienuolika metų skautas ir šešis metus karys. Manau, jei ne skautai, nebūčiau įstojęs į Karo akademiją ir tapęs karininku. Žinoma vien būti skautu neužtenka, reikia gerai mokytis, sportuoti, užsiimti įvairia kita veikla, bet būdamas skautu, praėjau tokią gerą mokyklą, sužinojau tiek dalykų, kad stojamieji profesiniai testai tikrai nebebuvo tokie baisūs/sunkūs. Kai manęs paklausia, kas padarė didžiausią įtaką mano asmenybei, aš nedvejodamas pasakau - „Skautai!“. Skautuose aš supratau kas yra Lietuva, kas yra geri, šilti žmonės, kaip dirba komanda. Skautai išmokė mane lyderystės. Stodamas ir įstojęs į Akademiją, aš turėjau pagrindą po kojomis, aš supratau daug daugiau negu kiti. Išvažiavus į karines pratybas, man būdavo lengviau, nes aš buvau matęs mišką, nebuvau matęs ginklų kaip šauliai, bet žinojau ką reiškia susipurvinti atliekant užduotis, turėjau pagrindines praktines žinias savo galvoje, kurios labai padėjo, kai reikėjo vykdyti įvairiausias kariškas operacijas. Taigi sakyčiau Pasaulis apsisuko. Kai lordas Baden – Powell‘is Sugalvojo skautus, Jis pagrindą reikiamų žinių ėmė iš kariuomenės, žinias reikalingas pėdsekystei, žvalgymui, gamtos pažinimui modifikavo, bet pagrindą ėmė iš kariuomenės, galų gale ir sugalvojo skautus kariaudamas. Dabar gi, dažniausiai susiformavę skautai, išmokę įvairių skautiškų linksmybių eina į kariuomenę, kur jiems yra pateikiamos suglaudintos žinios, kur jie yra mokomi išgyventi, bet viskas būna paremta karo praktika. Tokiu būdu nebelieka žaidimo, bet lieka skautiškos žinios įgytos per praktiką ir patirtis sukaupta savo kailiu, atsiranda kariška drausmė, galbūt šaltumas, ar šaltakraujiškumas, bet lieka širdis, tikra didelė skautiška širdis. Manau vienas sudėjus skautiškas ir kariškas žinias tampi geresniu skautu ir kariu. Svarbiausia vadovautis principu: „reikia žinoti vietą, laiką ir saiką“.

Visiems tiems, kurie galbūt nesutiks su mano mintimis ir sakys, kad kariuomenė ir Skautija neturi nieko bendra, kad skautai ne karinė organizacija ir reikia nuo visų kariuomenių atsiriboti, pradedant uniformomis, kurios yra slepiančios spalvos, baigiant ginklais, aš pasakysiu: sakykite ką norite, bet kariuomenė yra pasaulio variklis, jei ne kariuomenė, neturėtume pažangos, jei ne kariuomenė, neturėtume skautatinklio ir veidaknygnės, nes internetas buvo pirmiausia naudojamas karo tikslams, žinoma tikram skautui GPS nereikalingas, nes jis gali susiorientuoti miške, ar mieste ir be jo, bet daugeliu atveju naudingas išradimas, kurį pirmiausia pradėjo naudoti kariuomenė. Tai tik keletas pavyzdžių, kaip kariuomenė padeda visai visuomenei, kurios dalimi yra ir skautai. Taigi kai kitą kartą eisite į parduotuvę kur parduodamos turizmo ir kariškos prekės, pagalvokite, ar tikrai mes, skautai taip labai norime atsiriboti nuo kariuomenės, nebūtina šaudyti ginklu, nešioti karišką uniformą, arba jos dalis, nebūtina būti kariu, bet juk galima kariuomenę palaikyti ir  imti iš jos pavyzdį.

Privardinau daug dalykų, kodėl kariuomenė yra naudinga skautams ir visai visuomenei, bet nepasakiau, kaip ji man padėjo būti geresniu skautu. Kariuomenė padėjo man pagerinti savo asmeninius įgūdžius daugelyje sričių. Nuo kariškų iki bendražmogiškų, visa tai daro ir skautai, bet tarnaujant kariuomenėje atsiranda daugiau konkretumo, kritinio mąstymo. Išmokau planuoti ir vertinti savo ir kitų laiką. Išmokau vertinti žmones pagal objektyvius kriterijus, o ne jausmus. Praplėčiau akiratį ir tikrai supratau, kad skauto tarnystę ir tarnybą kariuomenėje galima suderinti visomis prasmėmis ir tegu nesako kitaip tie, kurie nėra bandę abiejų dalykų vienu metu. Visiems siūlyčiau gyvenime prisiminti, kad geriau nesakyti, kad vienas, ar kitas dalykas yra blogai, jei nesi net bandęs to patirti ir informaciją turi iš nuogirdų. Kol neišbandei, negali susidaryti savo nuomonės.

Baigdamas norėčiau pacituoti savo gerą draugą, jauną karininką (ne skautą, bet kitų nevyriausybinių organizacijų aktyvų narį): „Kreipimasis į mielą visuomenę. Per pastaruosius 5 550 metų vyko daugiau nei 14 500 mažų ir didelių karų, kurių trukmė yra nuo 38 minučių iki 116 metų, kuriuose žuvo daugiau kaip 1,240,000,000 žmonių. Kas antras žuvęs kare žmogus yra civilis. Nuo 3600 m. pr. Kr. pasaulyje žinomi tik 292 metai taikos. Nuo 1815 m. vyko daugiau nei 210 tarp valstybinių karų. Šiuo metu Pasaulyje vyksta apie 40 konfliktų, iš jų 12 jau nusinešė daugiau negu 1000 aukų. Per 2011 metus prasidėjo 5 nauji konfliktai. Pasaulyje vienintelė valstybė kuri neturi kariuomenės ir amunicijos yra Islandija, bet jos teritorijoje yra JAV karinės bazės. Švedija (į kuria mes lygiuojamės) nekariavo pastaruosius 250 metų, bet ten nei vienam žmogui neiškyla klausimas: „Kam reikalinga kariuomenė?“ Šveicarija, kurioje laikomi viso pasaulio pinigai, yra JT būstinė, turi ir nuolat bando pilietinio pasipriešinimo ir veiksmų branduolinio sprogimo metu planus. Žmonės, kurie geriausiai žino karo padarinius ir labiausiai trokšta taikos yra kariai. Kariuomenė nėra valstybės atributas, tai yra jos esmė. Valstybė be kariuomenės, kaip žmogus be širdies, kaip namas be durų. Kiek iš jūsų gyvena būste be durų... Tauta privalo „maitinti“ kariuomenę, tik ji gali rinktis maitinti savo kariuomenė ar svetimą. Politikai priima sprendimus pradėti ar nutraukti karą, bet Lietuvos kariuomenė išmoko tarpukario pamoką ir jos nieku gyvu nekartos, nežiūrint į jokius politikų sprendimus pasiduoti. Lietuvos kariuomenė taikos metu išminuoja sprogmenis randamus mūsų daržuose, kovoja su narkotikų kontrabanda iš Afganistano, kad mūsų vaikams būtu kuo mažesnė tikimybė sutikti Vilniaus gatvėje "narkodylerį". Lietuvos kariuomenė potvynių metu mūsų kaimynams garantuoja susisiekimą su neužtvindytais žemės plotais. Kariai, yra tie žmonės, kurie ieško jūsų senelių pasiklydusiu miškuose. Lietuvos kariuomenė yra didžiausias priežastis ir vienintelis garantas, dėl kurio Lietuva priklauso didžiausiam pasaulyje kariniam aljansui. Lietuvos kariuomenė yra neatsiejama Lietuvos istorijos gyvoji legenda ir ji daro žymiai daugiau negu tu galėtum įsivaizduoti. Mielas skaitytojau, kariuomenė yra paskutinė instancija užtikrinanti, kad tu ramiai miegotum savo namuose naktimis. Todėl prašau, prieš užduodami klausimą: „Kam Lietuvai reikalinga kariuomenė?“ gerai pagalvokite, ar nepritrūksite argumentų.“

Tikiu, kad šias rašinys iššauks diskusiją, arba bent jau sukels klausimų, su visais norinčiais galiu ir noriu diskutuoti. Jei matome joje problemų, arba pastebėjote blogai besielgiantį karį, kelkite klausimus į viešumą, arba eikite į kariuomenę, patikrintumėte ar ištiktųjų viskas ten taip blogai kaip sakoma, pakeiskime kariuomenę kartu, padėkime jai pritaikydami joje savo skautiškas žinias, savo meilę Tėvynei ir Artimui, įdėkime savo širdį, savo Tikėjimą, kad visiems būtų geriau, nes kariuomenei reikia šviesių protų, o skautai yra vieni iš šviesiausių savo mintimis ir širdimis žmonių Lietuvoje, o pažinoti vieniems kitus tikrai nekenkia, tai tik praplečia akiratį.

sk. v. Andrius Mika