Vadovams apie refleksiją grupėje

Kviečiu apsidairyti: ar vienete, kuriame skautaujame, visada gebame sutarti, visada esame pakantūs ir supratingi vieni kitiems? Galbūt besidairant kils minčių ir Skautatinklio iššūkiui, kuris šį lapkritį skelbia: „Tarp skautų esu saugus!“ Arba ypatingai sueigai Tarptautinės tolerancijos dienos proga – ji kaip tik minima lapkričio 16-tąją.

Tarpusavio supratimas prasideda nuo pažinimo; nuo tų, kurie šalia, atradimo; nuo supratimo, kad kiekvienas iš mūsų esame savitas ir su sava motyvacija (Pamenate? Pernai komunikacijos skyrius buvo parengęs idėjų sueigoms savaitei be patyčių). Skautai - įdomūs žmonės: jie mėgsta veikti ne po vieną. Didelė dalis mūsų skautiško augimo vyksta būtent nedidelėje ar vidutinio dydžio grupėje – skiltyje, draugovėje. O būnant grupėje šis tarpusavio pažinimas tampa kaip niekad svarbus...

Stipri grupė – kartu veikianti ir iš tos veiklos besimokanti grupė. Turbūt esate matę šią schemą, o jei nesate, didelė tikimybė, kad teko (ne)tiesiogiai susidurti su tuo, ką ji vaizduoja:

Šis D. Kolbo patyriminio mokymosi ciklas, kaip ir į jį panašūs aiškinimai, iš esmės kalba apie tai, kad, norint ko nors išmokti, būtina kiekvieną patirtį aptarti, išsinagrinėti ir panaudoti, planuojant, ką ir kaip veikti toliau. Toks aptarimas – refleksija – gali vykti ir pavieniui, ir grupėje. Grupė, kuri kartu reflektuoja, gali vieni kitus pažinti giliau ir iš įvairesnių pusių, nes per grupės refleksiją kiekvieno nario individuali patirtis tampa besimokančios grupės patirtimi. Tad siūlau pakalbėti apie įvairius refleksijos principus ir metodus, kuriuos galima puikiai taikyti sueigose, stovyklose, mokymuose, renginių aptarimuose.

Ką svarbu žinoti apie refleksiją?

Pirma, refleksija yra esminė kiekvienos veiklos dalis. Planuodami sueigą, būtinai susiplanuokite ir tai, kaip reflektuosite.

Antra, refleksija nebūtinai reiškia kalbėjimą susėdus ratu. Taip, tai yra paprastas ir efektyvus refleksijos būdas, bet tikrai ne vienintelis. Galima parinkti tinkamiausią metodą, atsižvelgiant į veiklą, kurią reflektuojate, į skautų amžių.

Trečia, nesijaudinkite, jei pradedant dirbti su vienetu iškart kokybiškai reflektuoti nesiseks. To taip pat reikia mokytis. Kuo geriau pažinsite savo vienetą, tuo geriau galėsite parinkti jiems refleksijos būdus, net ir patys mažiausi skautukai pamažu išmoks išreikšti savo mintis. Tam reikia laiko.

Ketvirta, norint reflektuoti, reikia turėti ką reflektuoti. Pernelyg abstraktūs klausimai („tai papasakok, kaip gyveni“) niekur nenuves. Pagalvokite, ką iš tiesų svarbu kiekvienam grupės nariui atrasti apie save ir apie kitus. Kokie buvo jūsų sueigos, žygio ir t.t. tikslai? Reflektuokite juos – reflektuokite tai,  kas jau buvo patirta. O refleksijos pabaigoje pažvelkite į ateitį: kaip galime panaudoti tai, ką patyrėme ir išmokome šiandien? Ką darysime toliau?

Penkta, nuo pat pradžių susitarkite dėl refleksijos taisyklių. Vienas svarbus principas – tuo, kas išsakoma reflektuojant grupėje, nesidalijama su kitais. Taip pat, jei reflektuosite žodžiu, susitarkite, kad 1) kiekvienas privalo pasisakyti 2) šnekama po vieną, negalima replikuoti, kol nepašnekėjo visi. Be to, pasistenkite, kad visi sėdėtų vienodame lygmenyje – refleksijoje kartais prireikia šiek tiek moderavimo, bet šiaip visi yra lygūs ir visų pasisakymai lygiai svarbūs.

Keletas refleksijos metodų

Pasirink tinkamiausią...

Yra daug tokios refleksijos variantų ir ji įvairiomis savo formomis tinka visoms amžiaus grupėms. Pavyzdžiui, Blob Tree (paieškokite įvairių variantų):

(šaltinis - http://www.elsa-support.co.uk/wp-content/uploads/cache_2435120821.png)

Paprašykite skautukų parodyti, kuri figūrėlė piešinyje geriausiai parodo, ką kiekvienas iš jų šią sueigą nuveikė. Būtinai išsiaiškinkite, kodėl pasirinko būtent tą figūrėlę.

Galite nusipiešti savo unikalų piešinį arba panaudoti kitus objektus: pvz., surinkti kolekciją akmenukų, kriauklyčių ir pan., sueigos pabaigoje paskleisti tai ant stalo ir duoti kiekvienam išsirinkti objektą, kuris geriausiai atspindi, ko išmoko. Po didesnio renginio galite pasiūlyti kiekvienam (-ai) į aptarimo sueigą atsinešti daiktą, geriausiai atspindintį jo(s) patirtį. Tik nepamirškite klausimo „kodėl“!

Citatos

Dar viena ką tik aprašytos refleksijos variacija, tinkamesnė vyresniems skautams: parinkite įvairių neilgų citatų ir leiskite skautams išsirinkti tą, kuri geriausiai atspindi tai, ko jie išmoko per sueigą / žygį / stovyklą / organizuodami renginį ir t.t. Pasirinkimą būtina argumentuoti.

Jeigu būčiau...

Pasidalinkite: „Jeigu ši diena būtų kino filmas, ji būtų... (pvz. komedija, trileris, "Titanikas", "Žvaigždžių karai"...)“ Kino filmą galite keisti daug kuo – spalva, daina, animacinio filmuko personažu ir t.t.

Pabaik sakinį

Mažesniems, o kartais ir vyresniems skautukams reflektuojant žodžiu kartais pritrūksta gilesnio „kapstymo“. Aptariant stovyklą ar žygį labai lengva nuslysti paviršiumi ir kalbėti tik apie tai, kas įvyko, pamirštant aptarti, kaip tai vyko ir kodėl vyko būtent taip. Čia dažnai pagelbėja iš anksto pasiruošti klausimai arba nepabaigti sakiniai. Pavyzdžiui:

- Šiandien aš išmokau ...., bet dar labai noriu sužinoti ....
- Šiandien man labiausiai pasisekė ....
- Kad kitąkart pasisektų labiau, galiu ....

Jei, tarkime, aptarinėjame, kaip sekėsi pastatyti indaują, galime iš anksto susirašyti dalykus, į kuriuos norime atkreipti dėmesį: mazgų tvirtumas, ar mūsų indauja tvarkingai atrodo, ar patogiame aukštyje pritvirtinta, ar nesipykome tarpusavyje ją statydami, ar visi mokėjome naudotis įrankiais ir ką darėme, jei nemokėjome, ir t.t.

„Kūno dalys“

Kiekvienas iš maišelio išsitraukia popierėlį su pavaizduota kūno dalimi. Tuomet turi garsiai pasvarstyti, remdamasis klausimais, kuriuos užduoda vadovas:

-- Širdis: įvardyk kokį nors jausmą, kurį patyrei (per šią veiklą). Kas tau suvirpino širdį?
-- Smegenys: pasakyk, ką naujo sužinojai apie save, apie brolį/sesę arba visą skiltį. Kokios mintys dabar sukasi tavo galvoje? Ko ši patirtis tave išmokė?
-- Skrandis: pasakyk ką nors, kas šiandien tave išmušė iš komforto zonos. Ar buvo kas nors, ką buvo sunku priimti, kam pasiryžti?
-- Ranka: prisimink momentą, kai tau kas nors padėjo arba kai tu kam nors padėjai.
-- Ausis: papasakok ką nors, ką nugirdai. Ar buvo kas nors, ką išgirdai šiandien, ir tau tai nepatiko, buvo sudėtinga klausytis, sukėlė prieštaringų jausmų?..
-- Akis: papasakok ką nors, ką šiandien pamatei. Ar pamatei ką nors naujo savyje, kituose?

(Pritaikyta iš: http://buffalo.uwex.edu/files/2012/11/Reflection-Tools.pdf)

 (šaltinis: Wikimedia Commons)

„Suvaidink šiandien dieną”

Ilgos stovyklos dienos pabaigoje paprašykite skilties suvaidinti tai, ką patyrė per dienos veiklas. Vienas brolis ar sesė turėtų būti „režisierius“, likę – „aktoriai“. Jei tai – draugovė, galite turėti ir žiūrovų, kurie stebi veiksmą ir paskui jį komentuoja. Kitas variantas – žiūrovai gali stabdyti veiksmą ir į jį įsijungti arba pakeisti vieną ar kitą „aktorių“. Tai yra improvizacija, jokių repeticijų ar scenarijaus rašymų nereikia.

(Pritaikyta iš: http://buffalo.uwex.edu/files/2012/11/Reflection-Tools.pdf)

Tiltas

Nupieškite arba atspausdinkite tilto piešinėlį. Sueigos ar mokymų pradžioje, pasakę būsimą susitikimo temą, paprašykite skautukų kairėje tilto pusėje pavaizduoti (arba užrašyti), kiek jie dabar ta tema išmano. Sueigos pabaigoje kiekvienas dešinėje pusėje turi pavaizduoti, kiek išmano dabar, bei per tilto vidurį nupiešti ar aprašyti, kaip viso to išmoko.

Skalė

Jei turite būklą ar skilties kampelį, patogu ten turėti kokią nors priemonę, kur visi galėtų žymėtis, kaip sekasi siekti patyrimo laipsnių ar kitokių skilties/draugovės išsikeltų tikslų. Tai gali būti skalė – rodyklė, kopėčios, dar kas nors, kur kiekvienas periodiškai gali pažymėti, kiek jau yra išmokęs

Metraštis

Skilties, draugovės metraštis gali būti tik įvykių, datų, vardų sąrašas, tačiau gali virsti ir šiuo tuo daugiau. Pavyzdžiui: kas keli mėnesiai per sueigą paprašykite skautų užrašyti per tą laikotarpį skautiškame jų gyvenime nutikusį svarbiausią, įsimintiniausią įvykį. Įspūdžiai gali būti aprašomi laisvai arba galite paklausti: Kodėl tau tai svarbu? Ko tave tai išmokė? Ar kas nors pasikeitė tavo skautavime būtent dėl to? Šiuos užrašus galima aptarti porose, grupelėse ar visa draugove, o tada įsegti į metraštį.

 (šaltinis: Wikimedia Commons)

„Haiku“

Na, ir pabaigai – išlaisvinkite kūrybines galias! :) Šis refleksijos metodas tiks patyrusiems skautams ir vyresniems. Esmė tokia: paprašykite kiekvieno parašyti... „haiku“, kuris apibendrintų jų patirtį tą dieną stovykloje. Nebūtina taikyti griežtas haiku taisykles (todėl ir kabutėse), užteks reikalavimo, kad būtų 5-7-5 skiemenys. Paskui padarykite poezijos skaitymus, o kai išklausysite visų, padiskutuokite, ką toks „haiku“ rinkinys pasako apie jus kaip apie grupę, kokių bendrų patyrimų visi tą dieną turėjo, o gal įspūdžiai labai skyrėsi...

Sėkmės dalijantis!

 (Šaltinis: Wikimedia Commons)