Sveiki, skautai! Esu sesė Urtė, Tauragės Krašto „Brėkštos“ vyr. skaučių būrelio kandidatė į vyr. skautes. Visai neseniai buvau išvykusi studijuoti į Lenkiją su ERASMUS+ programa. Būdama ten, pasidomėjau vietiniais skautais ir sužinojau nemažai įdomių faktų, kuriais norėčiau pasidalinti ir su Jumis. Manau visiems bus įdomu sužinoti, kokia išties skirtinga, tačiau tuo pačiu ir labai artima, gali būti mūsų kaimynės Lenkijos skautų, dar vadinamų harceriais, kasdienybė. Tad kviečiu susipažinti su Lietuvos skautijos ir Lenkijos skautų (ZHR) organizacijų panašumais ir skirtumais.

Gero skaitymo!

PANAŠUMAI

SKAUTŲ TIPAI

Lietuvos skautijoje yra trys, visiems puikiai žinomos, skautų atšakos: sausumos, jūrų ir oro skautai. Bet ar skautai Lenkijoje taip pat turi šias tris grupes? Tikrai taip! Kaip ir pas mus, visi trys tipai vadovaujasi tuo pačiu skautišku metodu ir vertybėmis. Programa skiriasi priklausomai nuo atšakos, kuriai priklausoma, bet tuo pat metu, daug laiko praleidžiama įprastose skautų veiklose, tokiose kaip stovyklavimas ir komandos formavimo užduotys.

STOVYKLOS

Nieko nestebina, kad Lenkijos skautai taip pat stovyklauja. Kiekvieną vasarą miške jie praleidžia apie 3–4 savaites didelėse palapinėse, panašiose į naudojamas kariuomenėje. Jie, visai kaip ir mes, vyksta į kasmetines vasaros stovyklas, kurios dažniausiai yra organizuojamos liepą, vis kitoje vietovėje.

Na ir pats harcerių stovyklavimas primena mūsiškį – ten skautai taip pat turi įvairiausių veiklų. Priklausomai nuo to, ko nori pasiekti stovyklos metu, vyksta įvairios dirbtuvės, žaidimai ir vakaro laužai. Taip pat mokomasi išlikimo įgūdžių, tokių kaip mazgai, ugnies kūrimas, pastogės statymas. Mokomasi skautijos istorijos, be to dažnai dainuojama.

PIONERIJA

Sena lietuviška patarlė byloja, kad „Verkia duonelė tinginio valgoma“. Kiekvienas Lietuvos skautas šį posakį žinodamas ir nenorėdamas būti tinginiu, stovyklos metu dirba, kad ta duonelė būtų uždirbta, o ne „dykai gauta“. O kaip kitaip skautas miške dirbs, jei ne su pionerijos pagalba? Suolai, indaujos ir vartai patys nepasistatys, tad pionerija tampa tikro lietuviško skauto geriausiu draugu.

Na, ir nors Lenkijoje jokio posakio apie verkiančią duonelę nėra, ten skautai stovyklų metu taip pat naudoja pioneriją. Iš medžio statoma beveik viskas: palapinėse statomos lovos ir lentynos, taip pat vartai, indaujos, šiukšliadėžės ir skelbimų lentos. Jie netgi moka pasistatyti „skautišką viešbutį“ su dviaukštėmis lovomis ir lentynomis!

KITI RENGINIAI

Lietuvoje esame pripratę prie pavasario, rudens, vasaros ir žiemos sueigų, harceriai ir čia nuo mūsų nė kiek neatsilieka – jie taip pat keliauja į sueigas ir žygius. Priklausomai nuo amžiaus grupės turi skirtingų renginių skautų vienetams. Šie susitikimai vyksta kasmet tam, o jų metu, kaip ir visuose renginiuose, vykdoma skautiška programa.

SKAUTAI ŠALIES VALSTYBINĖSE ŠVENTĖSE

Visoje Lietuvoje, valstybinių švenčių metu, skautai renkasi į jų minėjimus. Tai gana įprasta, nes kiekvieno skauto pareiga – būti pilietišku. Na, o pilietiškumas ugdomas pradedant nuo paprastų dalykų, tokių kaip dalyvavimas šalies švenčių minėjimuose. Lenkijoje ši tradicija tokia pat gyva kaip ir Lietuvoje. Švęsti skautai susitinka savo grupėse ar skyriuose. Lenkijoje oficialioms viešoms šventėms egzistuoja netgi sava, kaip skautų organizacijos, atstovybė! Pavyzdžiui, kiekvienais metais vyksta rugpjūčio 1-osios –  Varšuvos sukilimo metinių – minėjimas. Šią dieną skautai pagarbą išreiškia per mišias ir prie paminklo Powązki kapinėse (Varšuvoje), laikydami vieno iš batalionų vėliavą.

SKIRTUMAI

AMŽIAUS GRUPĖS

Nors Lenkijoje skautų organizacijos taip pat turi savo amžiaus grupes, jos šiek tiek skiriasi nuo Lietuvos skautijos:

• Vilkiukai (zuchy) – amžiaus grupė, kuriai priklauso skautai nuo 6 iki 10 metų;
• Skautai (harcerze_ki) – amžiaus grupė, kuriai priklauso skautai nuo 11 iki 15 metų;
• Reindžeriai (Wędrownicy_czki) – amžiaus grupė, kuriai priklauso skautai, kurių amžius 15+ metų;
• Instruktoriai (Korpus instruktorski) – žmonės, kurie baigę mokymus, tampa instruktoriais ir įgyja teisę rūpintis vilkiukais ir skautais.
• Suaugę skautybėje – „skautavimas vyresniems“ (Harcerstwo starsze) – tai gana maža grupė, skirta vyresniems nei 18 metų žmonėms. Dažniausiai ją sudaro tie, kurie vėliau prisijungė prie skautų ir (arba) nusprendė nebūti instruktoriais.

SKAUTIŠKO KAKLARAIŠČIO REIKŠMĖ

Lietuvoje įprasta, kad skauto kaklaraištis rodo jo amžiaus grupę ir patyrimo laipsnį. Harceriai taip pat dėvi kaklaraiščius, tačiau, priešingai nei Lietuvoje, jie rodo asmens narystę tam tikroje skautų grupėje/skyriuje. Pavyzdžiui: visi skautai priklausantys vienai grupei, dėvi tos pačios spalvos kaklaraiščius.

Taip pat yra ir specialių kaklaraiščių, kuriuos dėvi instruktoriai (korpus instruktorski). Šie kaklaraiščiai vadinamas krajka, priklausomai nuo rango jų spalva skiriasi, nuo žemiausio iki aukščiausio jie skirstomi taip: 1.Tamsiai mėlyna; 2. Žalia; 3. Raudona.

VASARIO 22 D. MINĖJIMAS

Kiekvienas skautas žino, kad vasario 22-ają minimas skautų įkūrėjo Roberto Baden-Powellio gimtadienis. Šios dienos rytą visi Lietuvos skautai kartu susirenka pasitikti saulės, tad tikrai nustebsite sužinoję, kad Lenkijoje tokios tradicijos nėra! Paprastai šią dieną jie organizuoja savo grupės susitikimą, taip pat daug kas savo socialinių tinklų profiliuose pasidalina nuotrauka su skautiška uniforma. Na, o be to, jokios ypatingos tradicijos šiai dienai paminėti nėra.

SKILTIES PAREIGŲ VIRVELĖS

Lenkijos skautai naudoja pareigų virveles. Harceriai, kurie užima tam tikras pareigas grupėje ar skyriuje, nešioja juosteles, panašias į virves. Šios virvelės yra uniformos dalis, jos turi daugybę spalvų, rodančių skirtingas pareigas. Įdomioji dalis – svarbi ne tik šios virvelės spalva, bet ir jos padėtis. Iš viso yra trys virvelės padėtys (pirma – aukščiausia, trečia – žemiausia), jos nurodo asmens lygį/svarbumą esamose pareigose. Pavyzdžiui, skautų komandos vadovas, dėvi tamsiai mėlyną virvelę (einamos pareigos), esančią pirmoje padėtyje (lygis/svarbumas pareigose).

ŠVENTŲ LAUŽŲ TRADICIJA/PRIETARAS

Lenkijos skautų tarpe populiari tradicija per oficialius laužus, kuriuose dalyvaujama su uniformomis, kojas visada saugoti nuo ugnies, nes manoma, kad tai gali atnešti nelaimę. Per šiuos laužus taip pat nevalgoma, nes jie esą šventi, skautai paprasčiausiai sėdi, klausosi, kalba ir, žinoma, dainuoja.

Na, ar sužinojote kažką naujo?

Tikiuosi šie keli punktai padėjo Jums visiems bent truputį susipažinti su Lenkijos skautais. Tik neapsigaukite, kad šis trumpas apibendrinimas atstoja patirtį patiems turėti draugą harcerį! Linkiu kiekvienam skaitytojui ateityje sutikti nors vieną skautą iš Lenkijos, o su šio straipsnio pagalba, galbūt net sugebėsite jį atpažinti būryje nepažįstamų skautų.