Kas Naujo?

Skautų naujienos

2019-06-01

MoVis Lietuvoje ir šiek tiek Taline

Visą savaitgalį MoViS tinklo susitikime Taline bandžiau galvoti, o kodėl mums to reikia ir kas iš to. Mes dažnai susikoncentruojame ties tuo, kad ko nors reikia, sudedame daug jėgų, o pasitvirtinę rezultatą pasidedame į stalčių tam, kad niekada daugiau nebeišsitrauktume. Juk jau turime.

Visą savaitgalį MoViS tinklo susitikime Taline bandžiau galvoti, o kodėl mums to reikia ir kas iš to. Mes dažnai susikoncentruojame ties tuo, kad ko nors reikia, sudedame daug jėgų, o pasitvirtinę rezultatą pasidedame į stalčių tam, kad niekada daugiau nebeišsitrauktume. Juk jau turime. 

Teoriškai, MoViS kaip vienas iš LS prioritetų yra pasirinktas jūsų visų, tad turbūt nebeturėčiau pasakoti kas tai. Gal net kodėl reikia ir kas bus kai jau turėsime, žinote geriau už mane. Tokiu atveju parašykite man laišką pridėdami kelias mintis apie galimas įgyvendinimo idėjas. 

MoVis išsiverčia kaip Management of Volunteers in Scouting, t.y. skautų savanorių valdymas ar vadyba. Manęs net jaunesniosios skautės laikais nelabai kas valdė, o savanoriaudama irgi maždaug visada turėjau vienokią ar kitokią savivaldą (bent taip jaučiausi), tad turiu daug problemų su mintimi, kad kažkas valdys, o kiti bus valdomi. Sakysite - čia tik žodžiai, bet tada jau geriau renkuosi senus gerus “kuo durniau tuo geriau”

Savanoriauti turi būti linksma, gera, džiuginti širdį iki pat pašaknų. Kiekvienas savanoris turėtų jausti, kad savo veikloje tobulėja, o pati veikla yra naudinga ir prasminga. Tam, kad tai sektųsi geriau, gali būti reikalinga tam tikra organizacijos pagalba (nors pakelkit ranką, kas bent kartą esat pagalvoję - “gal geriau nepadėkit…”). 

Mano užrašuose tai krypsta į klausimus, kaip mums sekasi būti kartu, kaip mes organizuojamės, kokia bendruomene mes esame. Kaip mes dirbame kartu? Kaip mes mokomės vieni iš kitų? Kaip mes vieni kitiems padedame būti geresniais skautų vadovais? 

Pamiršau pasakyti kodėl apie tai galvoju. Prieš mėnesį apsiėmiau būti MoViS koordinatore ir pasižadėjau Tarybai su Pirmija ką nors per tris metus nuveikti, kad būtų geriau. Taigi, bandau suprasti, kas tas geriau ir kaip iki ten galima nueiti.

Kol kas turiu tokius tris blokus:

  1. Lyderystės ugdymas. Kiekvienai bendruomenei reikia lyderių ir teoriškai lyderystės kelionė prasideda nuo tapimo skiltininku. Šalys, kurioms sekasi su stipriais lyderiais, turi ilgalaikes programas, kuriose nuo dvylikos metų tu reguliariai dalyvauji vis sudėtingesniuose skiltininkų, vėliau vadovų kursuose, tad tapęs tuntininku ar krašto seniūnu turi jau labai stiprų pagrindą po kojomis apie tai, ką reikškia dirbti su žmonėmis ir tarp jų. Techniškai, 100% jaunimo programą baigusių narių turėtų būti stiprūs lyderiai, bet net jei kasmet vadovais taptų apie 50 jų, jau būtų puiku. Tiesa, gal ir dabar tampa, nežinome. Bet kad toliau juos nelabai palaikome lyderystės ugdyme(si) turėtume visi sutikti.
  2. Vadybos gebėjimų ugdymas. Nuo laiko planavimo iki strateginio mąstymo - kuo rimtesnės atsakomybės, tuo svarbiau ne tik puiki asmenybė, bet ir tam tikri įgūdžiai. Tai plačiau nei vadyba, bet kol kas užtektų ir tiek. Šie gebėjimai tampa itin svarbūs, kai nuo bulvių ir vinių vadybos pereinama prie žmonių - brolių ir sesių - vadybos. Lyderiai iškelia kryptį ir sako eime, vadyba pasirūpina, kad būtų vandens ir sumuštinių, aiškus maršrutas, nakvynės vietos, pirma pagalba, kiekvienas prisidėtų tuo, ką moka geriausiai ir pan. Jei viskuo pasirūpinta, tada ir mėnulis arti.
  3. Patirties mainai. Jei krašto seniūnas perduodamas pareigas būsimą pamainą dar pusmetį iki tol pamažu ruošia perduodamas visą turimą patirtį ir atsakomybės subtilybes, naujas žmogus startuos žymiai greičiau ir galės sklandžiau tęsti darbus. Greičiausiai ir perėmęs pareigas vis paskambins pasitarti ar pasidžiaugti laimėjimais. Kartais būtent taip ir būna, bet kiek kartų atsibudote su naujomis pareigomis, nelabai žinodami, nuo ko dabar padėti? Be to, dalinimasis patirtimi padeda jaustis mažiau vienišiems savo pareigose - sužinojus, kad ir kitiems kyla panašios problemos palengvėja, o tada galima ir kartu besikalbant rasti įdomesnius bei geresnius sprendimus nei gautųsi įstrigus savo galvoje.

Kas bus toliau. 

  1. Komanda. Jei turite minčių ką šiose srityse galima nuveikti ir norite tą koordinuoti, rašykite.
  2. Rezultatas. Kaip LS turi atrodyti darbas su savanoriais? Man atrodo, MoViS sistema nėra tikslus atsakymas ir nelabai apibrėžia sėkmę, bet tam reikės visų įsitraukimo. Vienas iš vasaros -rudens tikslų yra apsibrėžti, kas turi pasikeisti per šį strategijos laikotarpį.
  3. Gebėjimų stiprinimas. Mano planas yra iki 2022 m. suvažiavimo turėti 50 apmokytų vadovų vadovų. Kiekvienam kraštui po 3-7. Jei jau žinote, kad norėtumėte tapti geresniais vadovų vadovais irgi rašykite, pasižymėsiu.
  4. Visokios linksmos iniciatyvos. Pirmoji, jei gausis, bus jau birželį, todėl kol kas tegul lieka paslaptyje. Bet irgi ieškau savanorių kas gali padėti ir kam įdomios darbo su vadovais temos.

O dabar apie Taliną. Praleidau intensyvias tris dienas kalbant apie darbą su savanoriais iš visokių kampų. Nelabai turiu jėgų, o ir nematau prasmės atpasakoti - man įdomiau kaip tai paversti darbais. Tai kiek galėdama visas atsiradusias įžvalgas paverčiau numatomais tikslais ar užduotimis vasarai. Dabar aiškiau, su kuo realu daryti bendrus projektus ir karts nuo karto bent po dešimt jūsų nusivežti pasimokyti kartu su slovėnais, olandais ar portugalais. Tada jūs patys išgirstumėte tokių istorijų, kokias girdėjau aš ir gal net įdomiau prisikalbėtumėte. Toks būtų tikslas.

 

Jorė