Žinia nr. 1

Turiu vieną kūrybinį projektą  „skautai skautams“, kuriam jau yra idėja, bet reikia žmonių, kurie padėtų su vizualizacija. T.y. rezultatas turėtų būti plakatų, jei ne trumpų filmukų serija. Žodžiu, ieškau „art director“, kuris padėtų nušlifuoti idėją ir per pavasarį realizuoti ją.

Jei nebijai kūrybiškumo, Jorės ir turi drąsos įgyvendinti jei ne Kanų liūtų, tai Adrenalino karteles siekiantį projektą – susisiek su manimi.

Žinutė nr. 2

LS Tarybos atstovavimo komitetas pradeda naują sezoną. Šiais metais mūsų pagrindiniai tikslai:

1)      Suburti visus skautus, veikiančius Apskrituosiuose Staluose į vieną būrį, sąskrydyje pasidaryti susipažinimo popietę ir pradėti dirbti kartu, kad geriau atstovautumėme savo narių interesus;

2)      Toliau ieškoti jaunų, gudrių ir ambicingų patyrusių skautų, kurie nori mokytis, dirbti ir nesipurto nuo minties, kad užaugę galėtų tapti prezidentais, Jungtinių Tautų ambasadoriais, Tarybos pirmininkais ir Europos Sąjungos Generaliniais Komisarais. Esam pasiruošę padėti ne tik patarimais, bet ir sudarydami realias sąlygas įgyti patirties, pažinčių ir visko kitko, ko reikia sėkmingai, nebijokim to pasakyti, ateities karjerai :)

3)      Kartu su Užsienio reikalų skyriumi sukurti ilgalaikę LS užsienio strategiją. Norime, kad kiekvienas skautas turėtų realias galimybes pajausti priklausymą pasaulinei skautiškai šeimai. Vienetų bendradarbiavimas, savanorystė, įvairūs tarptautiniai renginiai – tikrai yra būdų patirti tai neturint kišenėj milijono. Pagrindinis strategijos tikslas būtų numatyti tuos būdus ir nupiešti kelius, kaip priartinti pasaulinį skautavimą prie mūsų kasdienybės.

4)      Kaip ir pernai, nuolat stengsimės padėti Užsienio reikalų ir Komunikacijos skyriams savo patarimais, žiniomis ir darbais. Šiemet dar apsiėmėme tam tikrus darbus suaugusiųjų skautybėje ir mokymų skyrių kiemuose.

Vasario mėnesį patvirtinus LS Tarybos darbo grupių reglamentą, į komitetų veiklas gali įsijungti savanoriai, norintys dirbti konkrečiose srityse. Jau dabar turime brolių ir sesių, padedančių mums jaunimo politikos ir kitose srityse. Jei skaitant kilo minčių, kad kur nors norėtum ir galėtum prisidėti – rašyk man (jore.astrauskaite@gmail.com). Darbų laukia daug (nes dar ir ne visus išvardinau), tad kiekviena papildoma galva yra aukso vertės. Tikrai.

REKLAMA

SKAUTATINKLIO NAUJIENOS

Kauno skautų name turiu išsirinkusi dvi mėgstamiausias knygas. Jas visada pasiimu skaityti, kai būnant ten pasidaro liūdna ar labai stengiuosi susivaldyti, nesiginčyti ir todėl reikia nukreipti dėmesį kur nors. Pirmoji yra Astridos Lindgren „Ronja, plėšiko duktė“, o antroji - Liselotte Welskopf-Henrich „Harka“ (pavadinimas, man atrodo, kažkoks ilgesnis, bet svarbu, kad apie Harką). Mane jos abi labai džiugina. Ir kažkaip galvoju, kad jei galėčiau dalyvauti mėnesio iššūky, abi jos tiktų aprašymui.

O jūs, ar tebeskaitote knygas? Popierines, audio, elektronines? Dar liko laiko sudalyvavimui mėnesio iššūkyje – papasakokite apie savo mėgstamiausias knygas. Nes filmų jau visai nemažai (ačiū visiems pasidalinusiems rekomendacijomis), o va knygos kažkaip visų pamirštos. Netikiu, kad neskaitot!

Baigiantis mėnesiui, artėja laikas skelbti naują mėnesio skautą. Peržiūrėrėjau, kas ką rašėte kovo mėnesį – labai smagu, kad vis didėja vardų ir kaklaraiščių įvairovė! Bet favoritų, kažkaip, nesimato (nesijaučia). Dar turite savaitę suspindėjimui :)

Dar esu protokolu įpareigota papasakoti Tarybos naujienas. 

Šeštadienį Taryba buvo susirinkusi į savo pirmą rimtą, o šiaip antrą šios kadencijos posėdį. Patvirtinom savo kapitono pavaduotojus ir šiemet vėl laivą "Nuotykis" vairuos Tomas Broga su kompanjonais Egle Andrejavaite-Kvedariene beigi Sauliumi Jurevičiumi. 

Visi Tarybos nariai susiskirstė į tokius pačius komitetus, kokie jau veikė ir pernai - atstovavimo, vidaus ir strategijos. Prisimenu, kad atstovavimo komiteto pirmininke likau aš, vidaus pirmininku tapo Mantas Pilkauskas, o dėl strategijos, tai tuo metu buvau užsižiopsojusi. Pataisykit, bet spėju, kad valdžią perėmė brolis Visvaldas. Galiu ir klysti.PATAISYTA: strategijos komiteto pirmininku liko brolis Kęstutis Kulikauskas.

Šie komitetai gavo daug visokių darbų ir dar patys naujų prisigalvojo. Žiūrėti žinutę nr. 2. Vidus su strategija galbūt su laiku taip pat pasipasakos apie save. Mano rankose tik galimybė pasikartoti, kad Tarybos komitetai mielai savo darbuose pasirems jūsų žiniomis, pasiūlymais ir pasisiūlymais, tad drąsiai kreipkitės į komitetų pirmininkus ar laivo kapitonus. 

Dar iš svarbių naujienų - pasikeitė ordinų ir vyresniškumo laipsnių kuratorės. Nuo šiol ordinų reikalus tvarkys sesė Viktorija Ambroževičiūtė, o vyresniškumo laipsnius - Rūta Jurkšaitė. 

Papasakojau maždaug penktadalį apkalbėtų dalykų, likę keturi penktadaliai nuo dar vieno pakalbėjimo nelabai pasikeis, tad tikiuosi, kad apie juos sužinosite iš realių darbų :) 

Gerb. kolegas iš tarybos kviečiu nevengt komentaruose papildyti, akcentuoti ir na, patys žinot. Jei jau pradėjom kasti, tai kaskim iki galo! (Mes jau turim savo kodinių susimirksėjimų, kas rodo, kad taryba šiemet per stulbinančiai trumpą laiką susikomandino ir pasiruošė rimtam darbui)

REKLAMA

5 frazės kaunantis su iššūkiais

Sunkių dienų pasitaiko net visiškiems tinginiams. O jei judi, kruti, stengiesi ką nors nuveikti, tai pasitaiko ir susimauti, ir pats pasaulis, atrodo, kartais ima kaišioti koją. Niekada per daug nesigilinau į pozityvaus mąstymo marmalionės, bet vakar pagalvojau, kad yra frazių, kurios tikrai veikia geriau už gliukozę ;)

1.       Viskas dėl vaikų

Ši frazė, jei būtų mano valia, kiekvienam vadovui nuolat ant akių turėtų kabėti. Vadovo darbas yra vienas sunkiausių pasaulyje – turi būti geru pavyzdžiu vaikams ir jų draugu, išsikovoti tėvų pasitikėjimą, susitvarkyti su krūva administracinių darbų ir dar krūvą kitų vadovo prievolių – dalyvavimą posėdžiuose, kalnus kasdieną plaukiančių laiškų ir čia dar ne pabaiga. O ką bekalbėt apie stovyklas, kur nuo atsibudimo iki įkritimo palapinėn nėra kada atsikvėpti, nes darbų ne milijonas, o milijardas!

Nežinau, gal yra superskautų, kurie niekada nepavargsta ir net nuobodžiausius žiniaraščius pildydami švilpauja „aš su savo boba“. Visiems kitiems tikrai kartais pasidaro sunku sugalvoti, kokia šitų vargų prasmė.

„Viskas dėl vaikų“. Paprasta kaip du kart du. Mano galvoje prisiminus šią frazę iškarto įsijungia filmukas su juokingiausiomis, nuoširdžiausiomis ir šiaip geriausiomis buvimo vadove akimirkomis. Kokį skautišką darbą bedarytume, jis vienaip ar kitaip skirtas tam, kad mūsų jaunesniems broliams ir sesėms skautavimas būtų turiningesnis ir kokybiškesnis. Niekas kitas labiau neįkvepia, kaip šitas paprastas žinojimas, kad „viskas dėl vaikų.

Žinoma, būna skautiškų darbų, kurie labai sunkiai susiję su vaikais. Čia atskira ir ne skautatinklio tema apie juos, bet tiesiog – aš visada po tokio liūdinančio darbo padarau kokį greitą efektą duodantį darbelį, pvz, skautatinklio naujienų parašymą :) Iškart atsistato darna. Pabandykit patys, jei netikit.

2.       Kur yra noras, ten yra ir kelias

Ar galima rasti kokią dar labiau nuvalkiotą skautišką frazę? Bet ji nuo to nesuprastėja. Man slapta atrodo, kad BP nusikopino ją iš Geltonų plytų kelio. Nes „tik svarbu labai norėti, pasistengti ir tikėti“ yra lygiai apie tą patį, tik išsamiau.

Vienas iš daugybės žmonių, kurie patenka į mano autoritetų sąrašėlį, yra labai tiksliai pavadinęs skautybę „svajonių fabriku“. Skautaujant išmoksti siekti svajonių ir vieną po kitos pildyti jas. Net jei ta svajonė – tapti vyr. skaute ar skautu vyčiu (manau, šitą daugelis viename ar kitame gyvenimo  etape turėjom), tai puikus modelis leidžiantis savo jėgomis pasiekti kažką, kas iš pradžių atrodo tolima ir nepasiekiama. Nori, stengiesi, tiki, randi kelią ir tadam – svajonė ima ir tampa realybe.

Šitą principą stengiuosi perkelinėti į realų gyvenimą ir dar reikėtų palaukti kokius 10 metų, kad pasakyčiau, ar tikrai ir už skautų šiltnamio ribų veikia tokie dalykai. Bet žmonės lyg ir šneka, kad tuos, kurie pakankamai stengiasi, tie duobėti keliai anksčiau ar vėliau atveda prie Smaragdo šalies. Negali sužinot nepabandęs.

3.       Scout smiles and whistles under all circumstances.

Kažkodėl lietuviškoje versijoje švilpavimas buvo išmestas lauk ir pakeistas susivaldymu. O iš tiesų, tai BP labai tikėjo, kad kiekvieną sunkumą geriausia įveikti švilpaujant ir su džiaugsmu. Mes stovyklose šitą išmokom dar būdamos paukštytėmis (nes vilkiukių tada dar nebuvo). Kai reikėdavo virtuvėje skusti bulves, būdavo labai labai nuobodu. Kartais žaisdavom tylos karalių, bet šitas tik vadovus džiugindavo, o ne mus. Dainuoti būdavo žymiai smagiau. Ir labai pagreitindavo to bulvių kalno įveikimą (kai pagalvoju dabar, greičiausias būdas nuskusti tas bulves būtų buvęs iš viso neprileisti mūsų prie jų).

Pavyzdžiui, jei nei iš šio nei iš to išgirsit mane dainuojant kokias sporto (tokios grupės) dainas, tai čia signalas, kad man jau labai reikėtų pailsėti. Ypač, jei daina yra ta, kur „man patinka kalėdooooos“.

Nuskambėsiu, kaip visiškas mamutoidas, bet dabar jau skautai taip nebedainuoja, kaip anksčiau. O tikrai, pabandykit, kai bus sunku pradėt niūniuoti kokią dainelę. Net nuobodžiausi darbai pasidaro žymiai greičiau.

Dar labai geras šio posakio pritaikymas (jo vis dar mokausi), yra toks: kai kas labai supykdo, ar labai norisi paburbėti, reikia pašvilpaut. Padeda.

4.       Skautas – gamtos draugas, bet gamta – nebūtinai skauto draugė

Jau pradedu juokauti, nes pamiršau, kokias dar frazes buvau sugalvojusi.

Bet šitas labai padeda žygiuose ar stovyklose, kai visą naktį negali užmigti dėl prie ausies zyziančio uodo, pradeda lyti iš žydro dangaus, ar šiaip gamta kokią nesąmonę padaro. Toks tas gyvenimas, gamta draugauja su kuo nori ir šiandien, matyt, ne tavo eilė. Tu vis tiek turi būti jos draugu, nes... na, toks jau daiktas ta draugystė.

Iš tiesų, tai čia apie tai, kad geriausios frazės yra tos, kurios kaip tikra liaudies išmintis atsiranda iš kasdienių pastebėjimų. Net negaliu prisiminti, kas tokio įvyko, kad mes su sesėmis turėjom suabejoti gamtos draugiškumu mūsų atžvilgiu, bet dabar visada visada ši mintis jei nepaguodžia, tai bent prajuokina. O su šypsena jau viskas nebe taip blogai atrodo.

5.       Aš juk .... (įrašyt amžiaus grupę)!

Šitą atradau praėjus šiek tiek laiko po tapimo vyr. skaute. Nes, pavyzdžiui, kai reikia persikelti per upelį neaišku kokiu būdu, tai vyr. skautei to nepadaryti būtų mažų mažiausiai ne lygis. Gal dėl to visada mėlyną kaklaraištį renkuosi vietoje žalio – pabandykit papasakoti, kad vyr. skautėms yra neįmanomų dalykų. Nesąmonė. Gaila negaliu papasakoti, apie patyrimo laipsnius, kuriuos laikomės, bet tikrai, susidūrus su problema užtenka pasikeisti žvilgsniais „ką, mes ne vyr. skautės?!“ ir viskas pasidaro įmanoma.

Nežinau, ar veikia su kitais kaklaraiščiais. Bet kiek pamenu, panašus mąstymas suveikdavo tiek būnant skaute, tiek per visokius Plieno žiedus, jau būnant patyrusia skaute.

Jei paklaustume, ką šiuo klausimu galvoja BP, jam turbūt užtektų frazės „aš juk skautas!“. Nes tikrai, nors ir ne kokie tobuli ar su super galiomis, bet būdami skautais galim oho oho kiek visko nuveikti.

Smagios ir iššūkių pilnos savaitės!

Jorė