Kad Marijampolės krašto skautai ir žiemą nemiega parodė „Šaltibalčiai“- taip vadinasi  skautų žiemos sueiga , kuri  jau antrus metus  buvo vykdoma  Kazlų Rūdos pagrindinėje mokykloje. O kodėl Kazlų Rūdoje?  Ogi todėl, kad ten puikiai veikia Kazio Griniaus draugovė, turinti  šaunias skiltis ir todėl, kad Kazlų Rūdos pagrindinės mokyklos administracija palaiko ir supranta jaunimo skautišką veiklą.

Kviečiant skautus į stovyklą  svarbiausia pateikti patrauklią, naudingą programą, kad suvažiavę iš viso krašto skautai gautų  ne tik pramogą , bet ir naudingų žinių, reikalingų skauto patyrimo laipsnių vykdymui, skauto  dvasiniam tobulėjimui, charakterio bei kūrybiškumo  ugdymui. Programą kūrė Marijampolės Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugovės patyrę skautai, o vykdė visi  Marijampolės krašte daug metų skautaujantys ir patirtį turintys skautai.

 Vasario 17 d.  į Kazlų Rūdą sugužėjo virš šimto  „šaltibaltiečių“ iš Marijampolės, Kybartų, Veiverių, Skriaudžių, Šakių, Igliškėlių. Netrukus įsivažiavo, įsisuko smagratis: rikiuotė, pasiskirstymas į skiltis, patyrusiems skautams ir kandidatams į patyrusius skautus buvo duotos užduotys pravesti skautamokslį, vadovauti  skiltims, pasiruošti vakaro laužo programai ir t.t..., tik sukiesi kaip voverė rate. Kelios valandos prabėgo bemat, o jau reikia ruošti vakaro programos pasirodymą- nuotaikingas televizijos laidų ir reklamų inscenizacijas.

 Vakaras baigėsi susikaupimo valandėle, kurioje buvo keliamas klausimas apie kiekvieno skauto vietą gyvenime, tikslą ir kelią jam siekti.

 Kita diena taip pat buvo turininga- linksmosios estafetės ir taip laukta programos „vinis“ -krikštynos. Krikštytis galėjo tik tie kurie žiemos stovykloje dalyvauja pirmą kartą. Jų buvo dauguma, todėl visi likę, krikštatėviai, turėjo darbo: krikštynų punktų užduotys buvo „rimtos“: reikėjo išgerti vampyrų kraujo, apsilankyti pas jūros velnius, suvalgyti plaukuotų rupūžių patiekalą, perlįsti per voro pinkles,apsilankyti pas psichiatrą, grožio salono darbuotojai padarė įspūdingas šukuosenas, sveikatą- žodžiu, reikėjo iškęsti   „baisius“ išbandymus  ir tik tada gauti „Skauto pasą“, patvirtinantį, kad nu o šiol priklausai garbingai  skautų šeimai.

 Sueigos uždarymo rikiuotė- ir namo. Ar kas  nors pasikeitė? Pasikeitė. Kiekvienas  buvęs „Šaltibalčiuose“ išsivežė dalelę skautiškos dvasios, atrado naujų draugų, įvertino savo galimybes. Patyrusiems skautams ir siekiantiems patyrusių skautų kaklaraiščio  ši  sueiga buvo dar viena proga tobulinti vadovavimo įgūdžius, pasitikrinti savo žinias, o jaunesniesiems- tai- „Pramoga su tikslu“ – galimybė mokytis ir pažinti skautišką pasaulį.