Kas Naujo?

Skautų naujienos

2012-02-26

Neįprastai tradicinis skautiškas gimtadienis

Trumpai apie tai, kaip Šakių skautai BP gimtadienį minėjo...

Vasario 20d., pirmadienis. Pirma diena mokykloje po ilgojo savaitgalio, kurio svarbiausios dienos, vasario 16-osios, taip pat nepamiršome ir nors ir tik du pasiryžę, dalyvavom miesto renginiuose su kaklaraiščiais... 

Vasario 20??? Juk jau poryt svarbiausia skautiškoji šventė!!! Nusprendėme šiemet mūsų mažuosius supažindinti su šia diena ir paminėti ją tradiciškai. Pasitarėme su vadove ir nusprendėm jau kitą dieną surengti trumpą mini-sueigą :)

Vasario 21d., antradienis. Po pamokų susirinkome su uniformomis, puikia šventine-prieššventine nuotaika ir...blynais! Taip taip, keletas mūsų skautukų sutiko "paaukoti" savo užgavėnių šventimą ir porą valandų praleisti skautiškai :) Sueigą pradėjome improvizuota rikiuote. Kodėl improvizuota? Nes susirinkome mokytis! Kiekvienas skautas vadovavo savo įsivaizduojamai skilčiai, kad turėtų progos tiek raportuoti, tiek galvoti šūkius ir t.t. Po keleto garsių "Palikt!", daug bandymų, tokių šūkių, kaip "Kaip gerai, kad turim maisto!", sueigą "oficialiai" pradėjome :) Susėdome ir padiskutavome apie skautavimo reikšmę, skautai išgirdo Roberto Baden-Powell'io gyvenimo istoriją, tada pažaidė ilgą ir įdomų pat.skautės sesės Gabijos sukurtą skautišką stalo žaidimą. Taip norėjosi dar tiek daug nuveikti, tačiau laikas liepė kitaip... Teko praleisti keletą planuotų programos punktų ir keltis į laužą. Jame pagal patyrimo laipsnių programą skautai vaidino epizodus iš BP gyvenimo. Sekėsi puikiai! Buvo tikrai labai smagu, kad pasakotoji istorija buvo išklausyta ir suprasta :) Pažaidę kelis žaidimus sueigą užbaigėme uždarymo rikiuote. Ir ko tik ten nebuvo! Ir iš biologijos kabineto pasisemtų idėjų "Gyvūninės ląstelės" skilties pavadinimui, ir įsivaizduojamų draugų ;D Taip baigėsi mūsų įžanginė fantastinė gimtadienio sueiga.

Tiesa, žygiuodami į rikiuotę supratome, jog spontaniškai tam sugalvoti daina - ne taip ir lengva! Taigi nusprendėme antrąją dalį renginių susieti ir su dainų mokymusi...

Vasario 22d. 7.20val susirinkome prie mokyklos stadiono. Viešai dar kartą atsiprašau mažųjų skautukų, kad teko manęs palaukti - tikrai neapskaičiavau, kiek laiko reiks nueiti su gitara, kuprine ir termosais į mokyklą per ledą ir pusnis iki kelių ;D Vis dėlto, jie sulaukė! Tuomet pasivaišino šilta arbata ir rinkosi norimą padainuoti dainą... Galų gale, simboliškas buvo jų pasirinkimas - V.Kernagio "Mūsų dienos kaip šventė" :) Turbūt nei nepagalvojo, kokia taikli buvo toji daina - tokia šventė ir tiek daug primenanti, kaip ir visa kita Kernagio kūryba, daina... Atėjo kalendorinis saulės tekėjimo metas - kadangi buvo toli gražu ne giedra, pasikliovėme juo. 7.26val visi kartu, vilkiukų prašymu, pradėjome dainuoti tiek besimokytą ir taip jiems patikusią liaudies dainą "Teka teka". Nežinau, ar kada nors žiemą yra buvę šilčiau, ar kada nors buvo pasidarę taip iki skausmo gera žinant, kiek daug savo skautiškam kely patyriau, kiek nuostabių žmonių sutikau ir kokie žavūs maži žmogeliukai, į kuriuos, rodos, tiek daug sudėta, stovi prieš mano akis ir tyliai tyliai ir susimąsčiusiai dainuoja...

Kad ir kaip man buvo šilta, visi trys ryžingieji mažieji skautai kaip susitarę pratarė, jog sušalo... Ką gi, pasukome atgal į mokyklą. Dar buvo likę kelios minutės, tad dainavimą pratęsėme mūsų būstinėje. Kadangi ir vėl nespėjom pakalbėti apie pilietiškumą, o ir skautų buvo mažoka, sutarėme rinktis per ilgąją pertrauką.

Atėjo susirinkimo laikas. Į vadovės kabinetą sugužėjo "kaklaraiščiuoti" ir nevisai skautai. Sunku mums buvo apie pilietiškumą kalbėti... Sesės ir broliai visi iki vieno tylėjo... Šiaip taip pavyko išgauti tik tiek, kad pilietiškumas - tai meilė savo tėvynei ir pripažinimas, kad esi jos pilietis bei atlieki jo pareigas. Tuomet sekė pusės tikrai džiuginantys tvirtinimai, jog Lietuva - tai jų tėvynė, jie šią mylintys ir gerbiantys bei nenori išvykti. Gaila, tačiau dalis pasisakė ir už emigraciją. Išgirdome netgi tokių pasisakymų, jog "Lietuvoje mažai pinigų duoda, todėl ji - ne Tėvynė". Dar skaudžiau buvo išgirsti tylą, paklausus, ar myli Lietuvą? O ar laikai save Lietuviu? Kad ir kaip bandėme "įsodinti" bent grūdelį patriotiškumo, niekas nepakeis šeimoje įgytos nuomonės, kalbančios vaikų lūpomis...

Taip mes, Šakių V.Kudirkos draugovė, paminėjome BP ir skautų gimtadienį. Nors ir ne viskas pavyko, tai buvo tikriausiai rimčiausias minėjimas draugovės istorijoje, o ir tradicijų stengėmės laikyti bei perteikti jų mažiesiems kuo daugiau :)