Kas Naujo?

Skautų naujienos

2011-11-15

Skautiškoms rekolekcijoms pasibaigus

Savaitgalį vyko LS vadovų rekolekcijos. Apie tai, kas gaivina ne tik kūną, bet ir sielą.

Kai Lietuvėlę apgaubia lapkričio žvarba ir darganos, Šiluvoje būna šviesu, šilta ir jauku.  Ne, geografinė klimato juosta ta pati. Tik kaip Angliją šildo Golfo srovė, taip Šiluvą – Dangiškų Malonių gausa. Patikėkite manimi, tikrai nenušneku į „lankas“. Galite paklausinėti skautų vadovų, kurie lapkričio viduryje, kaip kokiose tropikų salose, ilsino savo sielas ir augino dvasinius raumenis. Kad galėtų savo skautiškumu apstulbinti artimuosius. Ir apkrėsti aplinką sunkiai pagydoma liga, kuri vadinasi „skautavimas“.

Taigi, papasakosiu jums viską nuo pradžių. Ne visi Ls skautai pramogauja su tikslu. Kai kurie dar ir tarnauja Dievui, Tėvynei ir artimui. Kiek jų tokių yra, akivaizdžiai atspindi nuotraukos. Bet šie, kuriuos matote, yra rimtai susidėję su dangiškuoju Tėvu. Ir yra dalyvavę beveik visuose skautijos rengtose rekolekcijose. Nes žino, kad vien patys iš savęs jaunam žmogui gali duoti tik kai ką. O bendradarbiaudami su Dievu, gali viską, nes „ aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“ Fil 4,13.

                  

               

Rekolekcijas „5 priesakai“ vedė buvęs  ilgametis Ls dvasios vadas kun. Vilius Viktoravičius. Tai buvo trijų dienų kelionė per skautiškus priesakus į save. Ir į kitą. Teko per nauja išsiaiškinti, kas yra Tėvynė, tiesa, melas, ištikimybė. Kaip reikia pasaulį, kaip duotybę, priimti ir keisti pradedant nuo savęs. Sakytumėte, kad jums visa tai yra žinoma. Ir kam gaišti tiek laiko prie to, kas yra savaime aišku.

 Verta, pritartų man visi 15 dalyvių. Nes savaime suprantami dalykai dažnai suprantami labai paviršutiniškai. Be gelmės. Vadinasi, ir be šaknų. O kas neįkibęs į gelmę, tas, skalaujamas potvynių ir atoslūgių, nunešamas toli nuo savų krantų. Ir tuomet vietoje tarnystės atsiranda pramoga, vietoje Dievo - dvasingumas be religijos, vietoje brolių ir sesių – lyderiai.

Daug kalbėjomės, diskutavome, klausėmės, žiūrėjome filmus, kartu meldėmės, naktyje ėjome kryžiaus kelią, darėme geruosius darbelius, dalyvavome atlaiduose. O taip pat sočiai valgėme ir šiltai miegojome. Svetinga yra Šiluva žmogui. Išvykome iš čia kitokie. Labiau skautiški, labiau žmogiški. Sugrįžome į savo miestus ir kaimus, draugoves ir parapijas dalintis tuo, kuo buvome apdovanoti.

Dalintis taip, kad niekada neištuštėtume. Juk tik duodami gauname... Tai irgi, be abejo, žinojote.

LS dvasios vadas

Kun. Antanas Mačius