2005-07-12
Breaking stereotypes 2005
Taigi šiais metais, t.y. 2005m. birželio 29- liepos 10d. vyko tarptautinis projektas-stovykla “Breaking stereotypes 2005”. Ji vyko Trakų rajone prie pat Skaisčio ežero (apie 3-4 km nuo Trakų).
Kas Naujo?
Skautų naujienos
Dvi pirmąsias dienas lietuviai sutikinėjo užsieniečius. Jau iš pirmų dienų galvojom kad bus neįdomu, kad blogai padarėm, jog sutikom dalyvauti projekte. Šiltai bendravom tik su Rumunais. Su kitom šalim neturėjom ir nenorėjom turėti nieko bendra. Tačiau einant dienom mes po truputį bandėm susibendrauti- stengėmės įsiminti vardus, daugiau šnekėti. Bet buvo daug problemų, nes kai kuriem žmonėm(tiek lietuviam, tiek užsieniečiam) nekaip sekėsi anglų kalba.
Stovyklos pirmieji žaidimai buvo “ice-breakeriai”(ledlaužiai). Buvo visokio tipo žaidimu, kad tik labiau susipažintume vieni su kitais. Laimei, jau per šiuos žaidimus dalyviai suaktyvėjo ir ryšiai po truputį darėsi geresni.
Kita dieną jau vyko žaidimai “Team buildings”(t.y. grupės kurimas). Buvo keturios spalvos grupės: raudonieji, geltonieji, žalieji ir mėlynieji. Taigi tam tikrose grupėse žmonės gavo vienodų užduočių, bet tik skirtingose spalvų grupėse. Šių užduočių tikslas buvo sukurti tikrą grupę, kuri dirba išvien.
Dar trečiąją dieną vyko šalių pristatymas, kur kiekviena šalis turėjo prisistatyti savo šalies kultūrą ar kažką apie savo šalį. O po pristatymų buvo diskoteka.
Už pora dienų mes važiavome i Vilnių. Buvome susiskirstę į grupes ir po du lietuvius į vieną grupę. Vedžiojom juos po visą Vilnių, darėm ekskursijas ir t.t. iki 19 val., o po to važiavom į motelį ir ten nakvojom (žinoma, turėjom ir diskoteką :).
Grįžę vėl į Trakus, turėjom kažkokių užduočių (tiesą sakant nebeprisimenu kokių). Bet turėjom sauną, maudėmės, o vanduo šiltas kaip pienas (nepalyginsi su kitais ežerais).
Sekančiomis dienomis buvo sporto ir vėl visokių kelionių dienos. Sporto dieną vyko turnyrai tarp spalvų grupių. Buvo krepšinio, futbolo, badmintono, tinklinio, virvės tempimo varžybos. Pabaigoj dienos buvo dar estafetės. Nors ir visai linksma, bet vaikai buvo išvargę dviem dienom. Dar tos pačios dienos naktį vyko orientacinis po miška. Reikėjo kiekvienai spalvų grupei surasti visus ženkliukus miške (viena spalvos grupė buvo padalinta per pusę- viena eina i mišką, o kita lieka stovyklavietėj), o kitai daliai grupių reikėjo surasti vėliavą, už kurią daugiausiai gaunama taškų. Bet žinoma, kai kurie žmonės pirmą kartą ėjo į orientacinį, tai nelabai gaudėsi. Bet vis dėl to, viskas gerai baigėsi.
Kitą dieną vykom į Trakus. Prisipirkom maisto, nes sunku išlikti nevalgiusiam, kai tave maitina tris kartus per dieną ir tuo pačiu laiku(~9.30 pusryčiai; ~14.00 pietūs; ~19.00 vakarienė). Užsieniečiai ir suvenyrų nusipirko. Žinoma, pamatė ir pačius Trakus.
Kažkurią dieną po to vyko žygis: valtim, arkliais ir dviračiais. Taigi, kaip pastebejot buvo dvi grupės: vandeniu ir žeme. Buvo iš ties linksma. Kai visi susitikom turėjom kepti dešreles ir po to apsikeisti transportais ir taip vykti atgal į stovyklą. Deja... Mus užklupo SIAUBINGA AUDRA!Pradėjo lyti labai stipriai, net vienu momentu lijo su ledukais. Pabuvojom vietoj, kol mus vanduo vis dėl to persunkė ir nusprendėm nelaukti ir nešalti, grišti į stovyklavietę. Kai pradėjom eiti, jau po keliu akimirkų buvom VISIŠKAI šlapi!!! Jokio sauso lopinelio... anaiptol- atrodė lyg kas būtų mus įmetęs į ežerą. O dar žaibavo ir griaudėjo siaubingai... kai kurie užsieniečiai buvo persigandę. Tačiau kelionė vis dėl to buvo puiki. Juk mes ne iš cukraus, neištirpom, o ir taip ne kas dien pasitaiko proga “pasimaudyti” po tokiu galingu “dušu”. Ir drabužiai gi vėliau išdžiuvo. Ne tragedija, manau...
A, beje, eidami per liūtį, sutikome jūrų skautus. Jie pasirodo gyveno tiesiai prieš mūsų stovyklavietę (kažkokioj saloj). Man buvo tikra staigmena… :D
Per Kernavės dienas mes važiavome į Kernavę. Apsipirkom, užsieniečiai pažiūrėjo ir susipažino su mūsų senove.
Štai ir dienos ėjo į pabaigą. Visi ruošėsi paskutiniai užduočiai. Buvo 5 grupės: žaidimų, šokių, muzikos, dramos ir dailės. Visi pasiskirstę į tas grupes turėjo kažką sugalvoti ir padaryti “stovyklos uždarymui”. O kai atėjo ta lemtingoji diena, vakare visi parodė savo pasirodymus: žaidimu gr. parodė žaidimų, šokių gr.- pašoko, muzikos gr.- dainavo ir grojo gitaromis stovyklos dainą, dramos gr.- suvaidino tikrai gerą vaidinimą, o dailės grupė nupiešė plakatą su kiekvienu svarbesniu įvykiu( ir visa tai įtalpino į vieną lapą), taip pat sukūre stovyklos vėliavą. Paskutiniai pasirodė vadovai- jie mums(vaikams) sugrojo ir sudainavo orginaliais instrumentais cia cia cia. Po pasirodymų vyko paskutinė diskoteka. Buvo daugiau lėtų šokių, nes susidarė iš ties nemažai porelių...
Va ir baigėsi stovykla. Kai reikėjo išvažiuoti pirmoms šalims(nes visi ne kartu važiavo), tai visi verkė upeliais, nes iš ties visi labai gerai susidraugavom, ir ką gali žinoti, gal su šitais fainais žmonėm jau gyvenime nebesusitiksi... iš tiesų liūdna mintis... Kas kiekviena šalim buvo vis mažiau ašarų. Daugelis jau susitaikė su šia mintim. Na, ir kaip jau nieko nebeliko... stovyklavietė tokia tuščia, tyli...kai pagalvoji, laikas buvo tikrai puikiai praleistas, ir jeigu kiekvieno paklaustum, didžioji dauguma tikrai norėtų pakartoti tas puikias nepakartojamas dvi savaites...
P.S. laukit šio projekto kuriamo svetainės nuorodos(su video, nuotraukom, aprasymais ir t.t.) .
Aprašymą atsiuntė Funny