Kas Naujo?

Skautų naujienos

2010-11-01

Mes sutikome Platoną!

"Vadove, ar galėtume eit iš šito rūsio į lauką ir valandėlę tiesiog paskautauti?" Itališka šypsena nusodino visas viltis: "Sekmadienį, kai forumas bus pasibaigęs." Šis pokalbis tiksliausiai nupasakoja tris dienas vykusį PSJO regioninį Komunikacijos forumą Atėnuose, bet apie viską - nuo pradžių.

Kryptis: Vilnius - Atėnai su 6 val. stabtelėjimu Prahoje.
Keliautojos: Aš - Jorė, Simona (Mokymų skyrius) ir Virginija (Suaugusių skautybėje skyrius). Dar buvo Gražina, kuri atskrido anksčiau už mus, išskrido irgi, o buvo tam, kad pravestų keletą sesijų Skautų akademijos dalyviams.
Tikslas: Man - PSJO regioninis Komunikacijos forumas, Simonai su Virginija - jungtinė PSJO ir WAGGGS (nežinau, ar turim lietuvišką santrumpą) Skautų akademija.

Praleidžiu:
pasakojimus, kaip keliavom;
viešbučio istorijas;
pirmą dieną, nes dar neturėjau programos ir turistavau).

Ketvirtadienio rytą, leisdamasi pusryčiauti, lifte juokais pasakiau Paolo, mūsų forumo "vadovui", kad čia turėtų būti žymiai geriau nei akademijoje. Pasijuokėm, pasijuokėm, bet žinot - net ir dabar manau, kad tikrai buvo geriau. Skautų akademija yra puikus renginys, dalyvavau jame pernai, bet komunikacijos forumas buvo dar geriau.

Trumpai apie forumą:
Kaip Lietuvos skautija turi Tarybą, taip Pasaulio skautai (PSJO) turi Komitetą. Šis komitetas savo trijų metų kadencijai išsikelia prioritetus ir 2008-2011 metais vienu jų yra "Telling the story" (Pasakoti istoriją). Juk visa tai, ką mes pasakojame kitiems žmonėms apie skautus yra ne kas kita, kaip mažos ir didelės istorijos. Istorijos apie jaunus žmones, kurie savo entuziazmu ir pastangomis kuria geresnį pasaulį.

Viena iš priemonių šio prioriteto įgyvendinimui buvo regioniniai Komunikacijos forumai. Jų buvo surengti 6 visuose PSJO regionuose.

Pagrindinis tikslas: padėti šalims narėms parengti savo komunikacijos strategijas ir taip duoti teigiamą postūmį Judėjimo augimui.

Ką mes veikėme?

Komunikacijos forume dalyvavome iš viso 28. Tris dienas leidome kartu, tad skaičius buvo labai geras bendram efektyviam darbui. Kaip galėjote suprasti iš pasakojimo pradžios, dirbome daug ir intensyviai. Man tai labai patiko!



Per dvi dienas dar sykį prisiminėme (bent aš didžiąją dalį teorijos žinojau iš pernai metų) kas skautų įvaizdžio tema yra padaryta pasauliniame lygmenyje. Galėčiau klausytis ir klausytis - visos istorijos yra nepaprastai įdomios!

Stengėmės suprasti, kodėl buvo priimti vieni ar kiti sprendimai, kuo ši patirtis gali padėti stiprinants skautavimą mūsų organizacijose. Ieškojome komunikacijos vietos organizacijų gyvenime ir radom. Džiaugiausi, kad paskutinius metus pamažu yriausi į teisingą pusę. Ir kad visos mano nuojautos apie tai, kas gerai, o kas ne, buvo tikros.

Vienintėlė mūsų trijų dienų taisyklė - be tabu. Vienintėlis būdas spręsti problemas yra jas pripažinti ir nebijoti šnekėtis. Ir mes šnekėjomės. Gėjai, militarizmas, pedofilija, seksualiniai santykiai skautiškuose renginiuose. Ar mūsų elgesys sutampa su mūsų žodžiais? Ar prisistatome visuomenėje tikrai tokiais, kokiais ir esame? Ar esame tiesūs? Gamtos draugai? Taupūs? Naudingi? Atviri? Ar nesislepiame už įvairių tabu tik tam, kad galėtume nematyti realybės? Apsimesti, kad viskas gerai?

Dirbdami grupėmis pamažu dalinomės savo patirtimi dirbant su žiniasklaida. Dvidešimtą sykį pasitvirtino auksinė taisyklė - veikla turi pati už save kalbėti. Buvo nepaprastai įdomu įsijausti į Pasaulio skautų Jamboree Švedijoje viešinimą. Ieškojome geriausios antraštės, patraukliausių kabliukų ir rašėme pranešimą žiniasklaidai. Mūsų grupės pranešimas buvo palydėtas plojimais ir tai tikrai paglostė savimeilę. 150 valstybių viename lauke - nuostabi istorija apie tai, kaip skautavimas įgalina jaunus žmones keisti pasaulį.



Trečiosios dienos rytą laukė šios dalies kulminacija. Savo grupelėse turėjome išsirinkti "spokeperson", žmogų, eisiantį kalbėti TV kameroms. Tokia tapau ir aš, tad kiti grupės nariai tapo mano "vadybininkais" ir stengėsi mane kuo geriau paruošti interviu. Aptarėme visus galimus sunkiausius klausimus, persiskaičiau kiek galėdama daugiau informacijos apie pasaulinę Jamboree, apšilome pažaisdami interviu ir štai, aš jau pasiruošusi.

Atskirame kambaryje buvo įrengta filmavimo vieta, o mes savo salėje stebėjome "tiesioginę transliaciją". Po kiekvieno interviu aptardavome, kas buvo gerai, pasidalindavome patarimais ir gaudavome daug daug pastebėjimų iš sesijos vedėjo Richard'o. Man sekėsi ganėtinai gerai (kaip norėčiau prie pasakojimo įdėti vaizdo įrašą!), tad Richard'as stengdamasis išmušti iš vėžių užvedė nedorų nedoriausią slidžių slidžiausią temą. Kodėl mes esame sakomės esantys taikiu judėjimu, jei BP buvo armijos karininkas problemų atsakyti neturėjau. Užtat vėliau, kaip puikioje šachmatų partijoje sekė tikslesnis žingsnis: "Bet jūs darote paradus? Tai kuo jūs tada skiriatės nuo kareivių?". Pavyko praslįsti su "na, mes daug dirbame, kad tai pasikeistų" ir temos nukreipimu, bet į šitą klausimą iki šiol neturiu atsakymo. Ir neturėsiu tol, kol turėsime paradus :) Lietuviškos rikiuotės, beje, tokios kaip pvz Tautinės stovyklos atidarymo ir uždarymo, yra ganėtinai saugios, bet suomiai Tartu mieste iki šiol daro tikrus tikrus paradus su būgneliais ir po to geriausi marširuotojai apdovanojami medaliais!!! Žiūrėjom įrašą youtube... Veikla turi atitikti įvaizdį, įvaizdis - elgesį ir elgesys veiklą. Mano nauji poteriai.

Pati geriausia dalis buvo trys valandos nagrinėjant BP kalbą "Ugdymas meile vietoje baimės". Iš naujo atradau mūsų įkūrėjo genijų. Net skeptikai danai, šnekantys apie modernų skautavimą ir nusipurtantys vien nuo minties apie "istorijos" skaitymą, buvo sužavėti šia sesija. Šią B.P. kalbą pamažu verčiu ir skelbiu Skautų aido puslapiuose. Kai turėsim visą tekstą lietuvių kalba, būtinai vadovų sąskrydyje ar kokia kita proga pakartosiu tą sesiją. Buvo labai gerai.

Reikėtų paminėti, kad sesijas pirmas dvi dienas vedė italas Paolo (pamenat, kadaise buvo atvykęs Lietuvon kaip kontaktinis ER komiteto narys?), kuris dabar, valio valio valio, jau mėnesį yra naujuoju PSJO komunikacijos direktorium. Trečiąją dieną vairą puikiai perėmė jo pirmtakas prancūzas Richard'as. Visas tris dienas su mumis buvo Brianas, bet jis kažkaip gal tyčia gavo pasakoti neįdomiausias dalis... Ir dar nuliūdino kai siųsdamas laiškus visiems dalyviams mane pamiršo, tad vien šypsena šį sykį pliuso nepavyko gaut.



Man tai buvo geriausia forumo dalis, nes jau vien iš Paolo galima išmokti kalnus dalykų (aptarime teisingai viena danė pasakė, kad jis šiek tiek sukčiavo nepasakodamas tikrai visko ką žino), bet Richard kaip asmenybė ir kaip profesionalas išvis yra kosmosų kosmosas. Į mano autoritetų sąrašą ir šiaip nelengva pakliūt, o šitam žmogui, įtariu, kad po forumo turiu skirti neginčijamą pirmą vietą jame. Bent kol gausiu išgert kavos su Steve Jobs ir pažiūrėsiu vertas jis dėmesio, ar nelabai.

Kaip sekėsi sesėms Akademijoje? Mačiau, kad gerai. Parsivežė minčių ir planų. Gal net įkvėpimo. Platesnį žvilgsnį ir atviresnes širdis - garantuoju, kad taip. O tai svarbiausia.

Nestovėkit prie upės kranto sakydami, kad norit valgyti, bet nėra ką. Imkit meškeres ir žvejokit. Raskit būdų keliauti ir pažinti kitokį skautavimą, nei mums įprastas. Važiuokit į Pasaulinę skautų Jamboree, kitų metų akademiją, taupykit 2012 Roverway Suomijoje. Važiuokite tam, kad grįžtumėte ir kitiems papasakotumėte, ką matėte ir išmokote. Išnaudokite buvimo tarptautinio skautų judėjimo nariais privalumus kiek galėdami daugiau. Verta.

Istorijas pasakojo
psktn. vyr. sk. Jorė