Kas Naujo?

Skautų naujienos

2009-08-10

Krantas 2009 – geltona, žalia, raudona

Rugpjūčio 3d. į neįžengiamus Pašvenčio girininkijos miškus sugužėjo skautai iš Jurbarko, Smalininkų, Sudargo, Viešvilės, Lukšių ir, žinoma, Šilalės į kasmetinę Tauragės krašto stovyklą „Krantas“. Stovyklautojus vienijo ne tik vėjyje plazdanti trispalvė, bet ir jos spalvų dienos.



Geltonoji diena buvo skirta skautoramai, kurios organizatorės, Brėkštos vyr. skaučių būrelio sesės, ne tik mokė vaikus istorijos, morzės abėcėlės ar tikrino jų geografines žinias, bet ir dainavo, žaidė, bei vaidino. Po pietų visi patraukėme į geltoną žygį, ne tik mokydamiesi orientuotis pagal topografinį žemėlapį, bet ir atlikdami linksmas užduotis: lipdėme, šokome, lankstėme, ieškojome, kepėme skautišką duonelę ir džiaugiamės vakarop lydėdami geltoną saulę.



Žalios dienos programa prasidėjo žaliais šūkiais, po kurių visi puolė ruoštis mugei. Ir ko tik joje nebuvo! Kas smuiku griežė, kas šachmatais ar šaškėm žaidė, o išradingesni net žuvienę virė! O ką jau kalbėti apie visapusiškas grožio procedūras ir visuotinės pagalbos centrą...Visų tikslas buvo užsidirbti kuo daugiau skautpinigių aukcionui, kuris vyko vakaro laužo „Istorijos nesuklastosi“ metu. Beje, žaliąją dieną mus aplankė ir žygeiviai, Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga keliaujantys pasieniu aplink Lietuvą.



Nusprendę, kad diena tikrai buvo žalia, išsiskirstėme poilsiui, laukdami ką atneš rytojus. Juk laukė paskutinė intensyvios programos diena – raudonoji. Ir ne veltui ši diena buvo taip nuspalvinta, nes mūsų laukė istorinis Žalgirio mūšis. Kunigaikščio Vytauto vaidmenį įkūnijo karingai nusiteikęs brolis Mykolas. Apmokęs savo karius, atidavė juos į kunigo brolio Antano rankas, liepdamas klauptis ir priimti krikštą. Mūšis vyko sklandžiai, bet... Ne viskas tiesa, kas knygose rašoma. Nori ar nenori, deja, pakeitėme istoriją – šį kartą laimėjo kryžiuočiai... Nors diena ir raudonoji, broliai ir seserys buvo draugiški ir daug vieni kitų kraujo neišliejo. Nusišluostę pralaimėjimo ir džiaugsmo ašaras, visi susirinkome „Pergalės puotoje“. Šokome ir dainavome visą naktį, nes žinojome, kad rytoj teks išsiskirti, todėl norėjome kuo ilgiau pabūti drauge.



Paskutinę dieną pabaigėme uždarymo rikiuote per kurią buvo apdovanotos pačios puikiausios grupelės ir visos draugovės, kurios stovykloje darė Lietuvos maketus. Patikėkit, originalumui ribų nebuvo!



Nubraukę atsisveikinimo ašaras, šaukėme: „Tūkstantmečio stovykla, buvo ji labai gera“.

Dėkojame visiems Tauragės krašto vadovams, kad buvo, rūpinosi ir padėjo.

„Brėkštos“ vyr. skaučių būrelio kandidatės Jolita ir Dovilė