SESERIŠKUMAS

• Šį straipsnį taip pat noriu pradėti nuo minčių apie seseriškumą:
• Laimė, šiluma, jaukumas. Labai geras jausmas, kai žinai, kad nesi viena, kai nebaisu dalintis mintimis ir jautiesi priimta.
• Tai palaikymas, pagalba vienos kitos.
• Rūpestis.
• Žmogus visam gyvenimui per visas nesąmones ir geras dienas.
• Buvimas su kitomis moterimis/mergaitėmis siekiant viena kitą palaikyti ir pastiprinti, o ne vertinti ir teisti.
• Buvimas sesių draugijoje, viena kitos palaikymas.

LIETUVIŲ TAUTOSAKA. LIAUDIES PASAKOS

Seseriškumo tema sutinkama ir lietuvių tautosakoje. Tai svarbus atspirties taškas suprantant ir reflektuojant šia tema.

Laukinė ir naminė pelė

Laukinė pelė naminės užsiprašė kieman. Sako:
— Sesute, ateik tu pas mane nors kartą kieman! Ateik, pasiviešnagėsi!
Naminė nuėjo. Tai toji aprodė savo turtą: ji buvo prisinešus rugių, avižų, žirnių ankštelių, visokių sėklelių, riešutų. Ir rodydama vis liepia paragaut. Ragina:
— Paragauk,— sako,— imk! Nelauk raginama.
Naminė ragaudama sako:
— Bet gardžių daiktų pas tave yra!
O laukinė:
— Užteks žiemai?
O naminė sako:
— Ne kas čia yra. Aš daug daugiau turiu. Ot, ateik, sesule, pas mane, tai matysi, kiek!
Laukinė atėjo pas naminę. Šitoji aprodė visa, kas ten buvo: rugių aruodas, grikių aruodas, avižų aruodas, žirnių lovys pilnas, lašinių, mėsos,—visa aprodė. Kad užsidyvys gi laukinė:
— Oi oi oi, kiek pas tave daug! Viso pilna! Sesute, jei aš ko neužteksiu — tu man paskolinsi?
Tai naminė pelė galvojo: „Ji man dartės lįs akysna! Tuščia jos, tokios seseres!"
— Regi, kaip yra: kas daugiau turi, tai dar daugiau nori!
Tai ji sako:
— Ana tupi ma ponas,— parodė katiną.
— Tai tu jo prašyk. Bet pirma jam nusilenk!
Kada toji pribėgus palenkė galvą, katinas kapt ją nusitvėrė ir ėmė traškinti. O naminė pelė galvoja sau: — Ėhė, jau jos nėra!
Paskui ji nuskrido laukinės pelės olon, susinešė visa pas save ir juokiasi:
— O ko reikia? Su gudrumu daug geriau. Buvau turtinga, o dabar dar
turtingesnė. Ir grūdų, ir sėklelių, ir riešutų turiu.
O katinas murkaudamas galvoja:
— Turtas dievo rankoj, nesidžiauk!
Trečią dien ir šitą sutraškino. Taip ir nuo jos liko. Tai regi,— turtingi vis taip daro:
iš biedno paskutinį kąsnį primanę atimtų.

Ši pasaka parodo dvi puses, koks seseriškumas gali būti, pirmoji - nuoširdi ir maloni, antroji - savanaudiška, išdavikiška. Sesių santykis ne visada yra teigiamas ir malonus. Kartais pavydas ar godumas gali sugriauti visą sukurtą bendrystę. Skaitant šią pasaką, kokios mintys Jums kilo apie sesių santykį? Kodėl santykis ne visada būna malonus?

Apgautas vilkas

Buvo senis. Jis turėjo tris dukteris. Nuėjo senis į mišką malkų kirst. Atėjo vilkas:
— Padėk, dieve!
— Dėkui.
— Aš tave piausiu.
— Nepiauk,— sako senis,— aš turiu tris dukteris ir tau vieną duosiu.
Parsivedė vilkas vieną iš dukterų namo, padavė jai aukso obuoliuką ir šilkų
skarelę.
— Neik tu tik į kamariukę, nes tave papiausiu,— sakė vilkas.
Mergaitė neiškentė, atidarė kamariukę ir pamatė žmonių papiautų. Įpuolė į kamarą obuoliukas ir skarelė ir susikruvino. Ji, pasiėmus obuoliuką ir skarelę, verkia. Parėjo vilkas:
— Ar buvai tu kamarėlėje?
Jinai atsakė:
— Ne.
— Parodyk gi tą obuoliuką, tą skarelę.
Pamatė, kad jie sukruvinti, nuvedė ją į kamarą ir papiovė. Nueina vilkas vėl į mišką ir randa tą patį diedelį:
— Padėk, dieve!
— Dėkui.
— Aš tave piausiu.
— Nepiauk, turiu dvi dukteri ir tau vieną duosiu.
Vėl vilkas kitą diedelio dukterį parsivedė namo ir jai padavė auksinį obuoliuką, šilkinę skarelę. Liepė neit jai tik į kamariukę. Jinai įėjo — įpuolė obuoliukas ir skarelė ir susikruvino. Parėjęs vilkas iš miško paklausė mergaitės:
— Ar buvai kamarėlėj?
— Ne.
— Nu, parodyk obuoliuką ir skarelę.
Parodė — kruvini; nuvedė ir papiovė. Vilkas trečią kartą nuėjo į mišką pas tą
patį senį:
— Padėk, dieve! .
— Dėkui.
— Aš tave piausiu.
— Nepiauk, turiu vieną dukterį ir tą atiduosiu.
Atidavė ir tą dukterį, ir vilkas ją apdovanojo aukso obuoliuku ir šilkų skarele, tik liepė neit į kamarą. Kai vilkas išėjo miškan, jinai atidarė tą kamarėlę ir, pamačius savo seseris, pradėjo labai verkt, taip verkt, kad anos dvi seserys atsigavo. O tas obuoliukas ir skarelė nenupuolė, nes ji juos ant lovos padėjo. Sesutėms atsigavus, pradėjo visos trys linksmai šnekėti. Išgirdo vilką pareinant. Greit ji seseris paslėpė. Vilkas parėjo iš miško ir klausia:
— Ar buvai toj kamarėlėj?
Jinai atsakė, kad ne.

— Parodyk obuoliuką ir skarelę.
Parodė — nekruvini. Tai jis dabar ją myli. Mergaitė, matydama, kad jinai vilkui
patinka, paklausė jį:
— Tu toks stiprus ir galingas esi — aš pritaisysiu, tu mano tėvui duonos nunešk.
Pridėjo pilną skrynią gardžiausių pyragų, taipogi ir vieną seserį įdėjo, vilkui pasakė:
— Eidamas tik nežiūrėk į tą skrynią, nes aš matau ir žinau viską.
Seserį jinai taipogi primokė:
— Kai vilkas kely sustos ir pradės skrynią draskyti, tai tu sakyk: ,,Nedraskyk,
nebeplėšk— aš matau ir girdžiu."

Vilkas nunešė tėvui skrynią, anas vilkui padėkojo, ir vilkas parėjo namo.
— Bet ar tu neiškentei nežiūrėjęs? — sako gaspadinė.
— Norėjau pažiūrėt, bet neatidariau skrynios. Taip sunku buvo nešt! — atsakė vilkas.
Už keleto dienų jinai vėl vilką prašė, kad jis tėvui nuneštų valgyt. Kai vilkas prižadėjo, tai ji vėl pritaisė skrynią visokios gėrybės ir kitą seserį įdėjo. Vilkui ir seseriai tokius pat prisakymus davė, kaip ir pirmą kartą. Vilkas nunešė tėvui skrynią, parėjo namo. Gaspadinė jį klausia:
— Tu dabar mane išleisk į krikštynas.
Jis atsakė:
— Gali eit, tik pareik vakare.
O vilką ji vėl siunčia tėvui valgyt nešt. Pati nuėjo į kitą kambarį, pritaisė baidyklę, užvilko ją savo drapanom ir pakabino ant balkio priesieny. Skrynią taip pat padarė ir pati joje atsitūpė. Vilkas, manydamas, kad ji išėjo į krikštynas, nunešė tėvui skrynią ir parėjo namo. O pačios kaip nėr, taip nėr. Vilkas jau neramus. Jis išeina į priesienį, pasižiūri aukštyn — pamato ją pasikorusią ant balkio. Jis tuoj paėmė baslį ir ėmė liet, kam ji pasikorė. Kaip lėkė smilčių baidyklė tiesiog ant vilko — ir užmušė jį. O tas senelis su trim dukterėlėm praturtėjo, pasistatė sau dvarą, gyveno gražiai, ir dukterys ištekėjo už bagotų bagotų žmonių.

Ši pasaka vaizduoja, koks stiprus gali būti sesių ryšys, kad tai įkvepia būti ryžtingai, stipriai. Be šių savybių trečioji sesuo nebūtų išgelbėjusi savo sesių ir sugrąžinus atgal šeimos. Taip pat atskleidžiamas ir altruizmas, labai gerbtina savybė žmogui, kuri taip pat prisidėjo prie to, kad visos trys sesės būtų išgelbėtos. Kaip manote, ką galėtų simbolizuoti trečiosios sesers ašaros, kurios prikėlė seses? Koks veikėjų elgesys šioje pasakoje Jums pasirodė priimtinas, ką būtų galima tobulinti?

TAUTOSAKA. LIAUDIES DAINOS

Lietuvių liaudies dainose dažnai apdainuojamas rūtų darželis, kuris yra merginai priklausantis gėlynas. Kai kuriose dainose šis augalas buvo pakeičiamas ir į kitus, pavyzdžiui, levandas (levandrėlės). Rūtų darželis liaudies dainose įprastai simbolizuoja jaunystę, skaistumą, tyrumą, o žvelgiant iš krikščioniškosios pusės, rūtų vainikas tapo skaistumo ir dorumo simboliu. Visas šias savybes liaudies dainos apjungia į vieną reikšmę. Rūtų darželio simbolis dažnas dainose, kuriose dainuojama apie seses, jų santykius ar poelgius. Pateikiu kelių dainų pavyzdžius, kurie parodo, jog rūta liaudies dainose yra neatsiejama nuo moters, o taip pat atskleidžia ir sesių santykį.

Oi sesylio sesylio

Oi sesylio sesylio, čiūto rūto
Oi sesylio sesylio čiūtela rūto
Skamba tarška žiedeliai, čiūto rūto
Skamba tarška žiedeliai, čiūtela rūto
Atajoja svoteliai, čiūto rūto...
Riša žirgus vartuosin, čiūto rūto...
Šoko žirgai daržuosin, čiūto rūto...
Naktį miego nemigau, čiūto rūto...
Dienà darbo nedirbau, čiūto rūto...
Su šeimyna nevalgiau, čiūto rūto...
Šiltu šaltu nuprausiau, čiūto rūto...
Plonų baltų vyniojau, čiūto rūto...
In lopšelį inguldžiau, čiūto rūto...
Su žiedeliais bovyjau, čiūto rūto...

YouTube

Ši daina pasakoja, kaip sesė išlydi savo sesę į naują gyvenimo etapą. Galbūt tai, kaip sesė atvirai dalinasi savo sunkumais, rodo, kad tarp jų yra atviras ir stiprus ryšys. Kaip šią dainą supratote Jūs, kokias mintis išsinešate?

Sesė sodą sodina

Sesė sodą sodino,
Sesė sodą sodino.
Sodindama kalbėjo: x2
Auk, obelyte tu auksuota x2
Ir obuolėliai sidabruočiai. x2
Prašė mane motutė x2
Aukso obuolėlio araškyti. x2
Aš tau, motute, negailėsiu x2
Aukso obuoliuką paraškyti. x2
Tu man, motute, negailėjai x2
Plonų drobelių išrėžyti. x2
Sesė sodą sodino. x2
Sodindama kalbėjo: x2
Auk, obelyte tu auksuota x2
Ir obuolėliai sidabruočiai. x2
Prašė mane tėvutis x2
Margų jautelių išvaryti. x2
Aš tau, tėvuti, negailėsiu x2
Margų jautelių išvaryti. x2
Sesė sodą sodino. x2
Sodindama kalbėjo: x2
Auk, obelyte tu auksuota x2
Ir obuolėliai sidabruočiai. x2
Prašė mane broliukas x2
Ristą žirgelį išvaduoti. x2
Aš tau, broliukai, negailėsiu x2
Ristą žirgelį išvaduoti. x2
Sesė sodą sodino. x2
Sodindama kalbėjo: x2
Auk, obelyte tu auksuota x2
Ir obuolėliai sidabruočiai. x2
Prašė mane sesutė x2
Margų juostelių numarguoti. x2
Aš tau, sesute, negailėsiu x2
Margų juostelių numarguoti. X2

YouTube

Ši daina vaizduoja stiprų ne tik sesių, bet ir visos šeimos, ryšį. Jaučiamas rūpestis, pagarba. Kaip manote, kas galėjo padėti kuriant darnų santykį, ar tai priklauso nuo vieno asmens, ar svarbu ir kitų indėlis?

Ar aš tau, sese, nesakiau

Ar aš tau, sese, nesakiau,
Ar aš žodelio netariau?
Nušluok kiemelį subatoj,
Atjos bernelis nedėlioj!
Atjojo ponai devyni
Ir ju tarnaičiai septyni.
Atjos ir šelmis bernelis
Kiek jis iškados padarys.
Pririšo žirgą prie tvoros,
Prie lelijėlės, prie rūtos.
Žirgas pamuistė galvelę,
Išlaužė uosio tvorelę.
Oi bėgsiu, bėgsiu tekina,
Pas motinelę verkdama.
O motinele mylima,
Ką man daryt su rūtele.
Palaistyk rūtą vyneliu,
O lelijelę vandeniu.
Prigis rūtelė iš šaknų,
O lelijėlė iš laiškų.

YouTube
Spotify

Ši daina simbolizuoja globą, sesė stengėsi patarti savo sesei, jai padėti. Tai kuria stiprų ryšį tarp sesių, sukuria saugumo jausmą. Kokius jausmus Jums sukelia buvimas su sese ar sesių būriu, kokią emociją išsinešate?

Eik, sesute, darželin

– Eik sesute, darželin
Skint žaliųjų rūtelių
Skint žaliųjų rūtelių
Pakol jaunos dienelės
– Nei aš eisiu darželin
Skint žaliųjų rūtelių –
Bijau jauno bernelio,
Kad nepasidabotų.
Ir atjojo bernelis
Per lygųjį laukelį.
– Eikš, mergele, pas mane,
Duok man baltą rankelę.
– Nei aš eisiu pas tave,
Nei tau duosiu rankelę –
Aš iš prasto kiemelio,
Neturtingo tėvelio.
Aš neturiu turtelio,
Nei sukrauto kraitelio.
Visas mano turtelis –
Žalių rūtų darželis.
– Man nereikia turtelio,
Nei sukrauto kraitelio.
Linksma mano širdelė,
Bile graži mergelė.

YouTube
Spotify 

Ši daina vaizduoja pasitikėjimą, sesuo tampa patarėja ir klausytoja. Bet kokiame santykyje labai svarbu yra pasitikėjimas vienas kitu. Dar svarbiau yra pasitikėjimo kūrimas ir išlaikymas, ar manote, kad pasitikėjimą reikia
nusipelnyti, ar pasitikėti galima visais?

Lietuvių tautosakoje nėra gausu pasakojimų ar dainų susijusių tik su sesėmis ir jų santykiu, tačiau ten, kur šią temą galima apčiuopti, yra išreiškiamos pagrindinės šio santykio savybės: atvirumas, rūpestis, nuoširdumas. Manau, nešiojantis šiuos jausmus su savimi, bet koks kuriamas santykis taps širdžiai mielesnis, nekils pagunda būti apsuptai godumo ar pykčio.

VEIKLA KARTU SU SESE. RAŠYMAS

Perskaitėte keletą pasakų, padainavote dainų, tad dabar rašyti kviečiu Jus!
Pasirašykit ant lapelio kuo daugiau skirtingų žodžių, vėliau išsitraukite 4 - 5 lapelius ir, remiantis tais žodžiais, sukurkite dainą, pasakojimą, legendą ar anekdotą. Temas galite rinktis laisvai, tačiau pateikiu ir kelis pasiūlymus: seseriškumas, bendrystė, skautai, stovykla, šeima.

DISKUSINIS KLAUSIMAS

Perskaitėtė pasakas, perklausėte nemažai dainų, tad kaip manote, kuo gali skirtis ryšys tarp sesių ir sesės su broliu?

VEIKLA KARTU SU SESE. KNYGŲ KLUBAS

Šį kartą kviečiu ne dainai ar filmui, bet knygai ir ne bet kokiai, o tai, kurią išsirinksite kartu su sese, sesėm, draugėm ar šeima. Tai puikus būdas pagilinti žinias bei kartu kokybiškai praleisti laiką. Išsirinkite, kokio laikotarpio knygą/as skaitysite. Galbūt tai bus viena ir ta pati knyga, galbūt skirtingos, pagal pasirinktą temą. Susiplanuokite, kiek laiko skaitysite, taip pat laiką ir vietą knygos aptarimui, o tada tik belieka pasisemti kuo daugiau naujų įdomybių.

ŠALTINIAI:

1.Saročkaitė, Eglė. Šimtas liaudies dainų. Skautai.lt, [žiūrėta 2025 m.],

https://skautai.lt/dokumentai/failas/242-simtas-liaudies-dainu-s-egle-sarockaite.pdf. skautai.lt

2.Lietuvių tautosaka. III tomas. Tautos menta, [žiūrėta 2025 m.],
https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/tautosaka/LTs_3.pdf.

Straipsniaus autorė: s. Emilija Lileikytė

Straipsnio turinys yra autoriaus atsakomybė. Organizacija neprisiima atsakomybės už pateiktą informaciją.