Kovo 21 d. vykusio Lietuvos skautijos suvažiavimo metu priimtas sprendimas, kuris iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nedidelis, tačiau iš tiesų labai prasmingas mūsų bendruomenei – atnaujintas penktasis skautų priesakas. Nuo šiol jis skamba vienodai visiems: skautas(-ė) mandagus(-i) ir kilnus(-i).
Iki šiol buvome įpratę prie skirtingų formuluočių: sesės buvo kviečiamos būti „mandagios ir kuklios“, o broliai – „mandagūs ir riteriški“. Nors abu variantai kalbėjo apie pagarbą, jie kartu siuntė ir skirtingą žinutę. „Kuklumas“ dažnai siejamas su santūrumu, neišsišokimu, o „riteriškumas“ – su drąsa, kilnumu, veikimu. Taip natūraliai susiformuodavo skirtingi lūkesčiai sesėms ir broliams, nors skautiškas kelias iš tiesų yra bendras.
Ir čia svarbu prisiminti vieną esminį dalyką – Lietuvos skautijoje jaunimo programa yra vienoda visiems, nepriklausomai nuo lyties. Sesės ir broliai mokosi tų pačių dalykų, eina tuo pačiu ugdymo keliu, patiria tuos pačius iššūkius ir augimo momentus. Todėl natūralu, kad ir priesakai – mūsų vertybinis pagrindas – turi kalbėti ta pačia kalba visiems.
Ieškant atsakymo, kaip turėtų skambėti penktasis priesakas, buvo atsigręžta ir į skautijos ištakas. 1908 m. išleistoje „Skautybė berniukams” („Scouting for Boys”) knygoje penktasis priesakas buvo paprastas ir aiškus – skautas yra mandagus. Vėlesniuose skaučių priesakuose taip pat išlaikyta ta pati kryptis – pagarba, paslaugumas, dėmesys kitam žmogui. „Kuklumas“ kaip atskira vertybė ten nebuvo išskiriamas – jis atsirado vėliau, veikiant to meto visuomenės normoms, kurios iš merginų tikėjosi santūrumo ir paklusnumo. Tad ši formuluotė labiau atspindėjo laikmetį, o ne skautišką esmę.
Apie tai kalbėjomės ne vienerius metus – diskusijose su vadovais, tarybos posėdžiuose, dirbtuvėse, apklausose. Ieškojome žodžio, kuris būtų tikras, aiškus ir vienodai tinkantis kiekvienam skautui. Tarp įvairių siūlymų pamažu išryškėjo vienas – „kilnus“.
Šis žodis talpina tai, kas skautybėje labai svarbu: pagarbą, bet kartu ir veikimą, drąsą, kilniaširdiškumą, pasiryžimą padėti kitam. Jis nėra pasyvus – jis kviečia ne tik būti, bet ir daryti. Svarbu ir tai, kad šis pokytis nieko neatima iš brolių – riteriškumo vertybės niekur nedingsta. Priešingai, jos lieka gyvos ir toliau kviečia elgtis drąsiai, garbingai ir kilniai, tik šiandien jas įvardijame bendresniu, visiems tinkančiu žodžiu. Ir svarbiausia – jis vienodai tinka tiek sesėms, tiek broliams.
Todėl šiandien turime vieną bendrą formuluotę – ne tik kaip žodžius, bet kaip bendrą susitarimą, kokie norime būti. Tai reiškia, kad iš kiekvieno skauto tikimės to paties: mandagumo, kuris pasireiškia kasdienybėje, ir kilnumo, kuris atsiskleidžia mūsų sprendimuose, santykyje su kitais, mūsų pasirinkimuose padėti, palaikyti, būti šalia.
Šis pokytis mums svarbus, nes jis sustiprina tai, kas jau seniai yra mūsų bendruomenės pagrindas – lygiavertiškumą, bendrystę ir bendrą augimą. Jis primena, kad skautiškas kelias nėra skirtingas sesėms ir broliams – jis yra vienas, kuriuo einame kartu.
Kartais užtenka vieno žodžio, kad aiškiau pasakytume, kas esame. Ir šįkart tas žodis yra „kilnumas“.