SESERIŠKUMAS

Manau, geriausiai, kas gali apibūdinti seseriškumo sąvoką, tai yra sesės, nesvarbu kraujo ar ne, tad dalinuosi sesių citatomis ir tokiu būdu kviečiu atrasti, kiek daug įvairių prasmių gali turėti vienas žodis:

• Ryšys, kurio niekad neturėsi su broliais. Labai unikalus, šiltas jausmas. Tai bendrystė.
• Tai yra jausmas, meilė, šiluma ir pasitikėjimas tarp sesių. Tai moteriškas/mergaitiškas ryšys, kuris sutelkia mus veikti, padėti viena kitai. Mes sugebame užjausti, padėti, paraginti kitas, kai joms to labiausiai reikia. Mes esame viena kitos įkvėpėjos.
• Vienybė, ryšys tarp kitų skaučių. Artumas, supratingumas, atvirumas, jaukumas, meilė. Sesės, kurios gali jaustis savimi būdamos kartu, išreikšti savo mintis, juoktis ir verkti, bei nesijausti smerkiamos dėl to, kokios jos yra.
• Bendrystė, meilė, pasitikėjimas.

Rūta yra neatsiejama tiek nuo moteriškumo, tiek seseriškumo temų, tad šiame straipsnyje pasigilinsime į jos istoriją, kokią reikšmę turėjo anksčiau, taip pat, ką rūtelė reiškia skautams.

ISTORINIS KONTEKSTAS

Rūta - Lietuvos nacionalinis ir tuo pačiu vaistinis augalas, skaistumo simbolis bei be galo daug liaudies dainų apdainuota gėlė. Nuo seno rūtos buvo auginamos vienuolynuose ir dvaruose, kiek vėliau ir sodžiuose. Rūta tapo vienu svarbiausių gėlių darželio žolynu, jai būdavo skirta garbingiausia vieta, o apie tai kalba lietuvių liaudies dainos.

PAPROČIAI

Rūtos būdavo tiek merginą puošiantis elementas, tiek ir apeigose naudojamas augalas. Rūtos taip pat neatsiejamos nuo vestuvių papročių - jomis puošdavosi nuotaka ir pamergės, būdavo puošiamas vežimas ir jį tempiantys arkliai. Rūta simbolizavo jaunystę, sveikatą bei gyvybingumą. Be vestuvių rūtomis puoštis merginos mėgdavo ir be progų tiek surištais, tiek palaidais plaukais. Dažniausiai būdavo pinami vainikai. Taip pat per šventes buvo mėgiama moterims rankoje turėti rūtų ar kitų žolynų puokštes, o vyrams jas įsisegti į skrybėles. Laidotuvių metu, jaunos merginos būdavo laidojamos su nuotakos rūbais ir rūtų vainiku. Svarbu paminėti, kad šie papročiai vyravo būtent Mažojoje Lietuvoje. Kituose regionuose jų taip pat buvo, pavyzdžiui:
Aukštaitijoje atvykęs svotas savo arklius pririšdavo prie rūtų darželio.
Žemaitijoje, jei piršlybos įvykdavo sėkmingai, piršlys prašydavo kvietkos (šilkinės skarelės su rūtų šakele) jaunikiui.

Rūtų darželiui būdavo skirta garbingiausia vieta - nuo seno ši vieta yra laikoma sakralia. Čia būdavo aukojama namų dvasioms, atliekamos apeigos, ji laikoma augia, ramia vieta mergelei. Nors papročių buvo visur plačiausiai jie buvo aprašyti Mažojoje Lietuvoje, nes nuo XIX a. spauda čia aktyviai veikė, tad ir aprašytos medžiagos galima rasti daugiau.

MEDICINA

Rūtos labiausiai naudojamos kaip antispazminis, raminantis, antibakterinis bei virškinimą gerinantis augalas, taip pat yra tinkamos naudoti nuo uždegimo. Antispazminis vaistas - naudojama malšinti skausmui mėnesinių metu (mažina gimdos spazmus), nuo galvos skausmo. Raminantis vaistas - mažina nervingumą, gali padėti nuo nemigos, gerina miego kokybę. Uždegimo malšinimas - susižeidus miške ar kitoje aplinkoje ant žaizdos galima dėti šviežią lapą arba pasidaryti kompresą. Rūta žaizdą dezinfekuos ir tokiu būdu mažins uždegimą. Virškinimui - gerina virškinimą, nes skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina
apetitą.

Kompreso gamyba:
1.Pasidaryti nuovirą (1 a. šaukštelis džiovintų ir susmulkintų rūtų, 200 ml vandens, virti apie 10 min.)
2.Pamirkyti marlę į nuovirą (šiltas - mirkyti iš karto, šaltas - palikti atvėsti)
3.Dėti ant kūno
PASTABA: Gali dirginti odą, ypač jei po to yra kontaktuojama su saule.
SVARBU: Dažniausiai rūtos yra džiovinamos arba gaminamos tinktūros, tačiau šį augalą reikia vartoti labai mažais kiekiais, nes pavartojus per didelį kiekį, tai gali sukelti persileidimą, gali sudirgti oda bei pradėti pykinti. Kiekis priklauso nuo gaminimo būdo, tinktūrai rekomenduojama nuo 10 iki 20 lašiukų.

RŪTELĖS REIKŠMĖ SKAUTUOSE

Rūta, kitaip dar rūtelė, yra svarbus simbolis ir skautuose. Čia jis įgauna naujų prasmių, ne tik tas, kurias sutinkame tautosakoje (skaistumas, moteriškumas). Su sesių pagalba atradau jų daugiau: seseriškumas, tvirtumas, namai, vienybė, paprastumas, išskirtinumas, stiprybė, palaikymas, paslaptingumas, vidinė laisvė. Visi šie žodžiai atspindi mūsų vertybes, atspindi tai, kaip jaučiame skautuose, ką jaučiame būdamos vienos su kitomis. Svarbu paminėti, kad tai yra ir vyresniųjų skaučių simbolis.

RŪTELĖS SIMBOLIKA SKAUTUOSE

Įsikūrus Lietuvos Skautijai jos simboliu tapo lelijėlė, autorius - vyriausiasis skautininkas Feliksas Šakalys. Šis ženklas susideda iš lelijėlės ir rūtelės. Lelijėlė simbolizuoja brolybę, o rūtelė - seseriją. Ženkle pavaizduota stilizuota rūtelė, kurios kontūrai, esantys aplink lelijėlę, sujungia visą ženklą į vieną. Lelijėlės lapai simbolizuoja pareigą Dievui, Tėvynei ir Artimui, o juos jungiantis žiedas rodo skautijos vienybę ir tvirtybę. Po lelijėle esantys Gediminaičių stulpai simbolizuoja priklausymą Lietuvos valstybei.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvuose sesė Nomeda Namel atrado sesės Elenos Barščiauskaitės asmeninę skautišką bylą. Tarp daugybės įdomių dokumentų buvo rasta ir skautiško sesių antsiuvo - stilizuotos rūtos - brėžinys. Tokį antsiuvą nešiodavo aukščiausias vadovavimo pareigas užimančios sesės. Pridėtoje nuotraukoje matoma sesė Sofija Kymantaitė - Čiurionienė ir sesė Elena Barščiauskaitė su šiuo antsiuvu.

Teksto šaltinis: Sesė Nomeda Namel Facebook grupė Skautų muziejus LT

Veikla kartu su sese. Gaminimas

Rūtų ir medaus eliksyras (stiprinantis imunitetą)
Ingredientai:
100 ml šviežiai spaustų apelsinų sulčių
1 arbatinis šaukštelis medaus
2–3 rūtų lapeliai
1 cm tarkuoto imbiero
Paruošimas:
Visus ingredientus sumaišykite ir palikite pastovėti 10 minučių. Nukoškite ir gerkite mažais gurkšneliais.
PASTABA: Tai natūralus būdas stiprinti imunitetą, bet negalima vartoti kasdien – ne dažniau nei kartą per savaitę. O gaminimo laiką galima išnaudoti pokalbiams su sese, drauge, ar bet kuo kitu.
Klausimas jums: Kaip manote, ar rūtelė turėtų asocijuotis tik su skaistumu ir moteriškumu?

DAINA

Čiutyta rūtyta (kas daržely tvara?)
Čiūtyta rūtyta, kas daržėlį tvara?
Čiūtyta rūtyta, ma sesutelas
Čiūtyta rūtyta, braliukai užtvara...
Čiūtyta rūtyta, kas rūtelį sėja?..
Čiūtyta rūtyta, saulala pasėja...
Čiūtyta rūtyta, kas rūtelį laista?..
Čiūtyta rūtyta, ma sesutelas...
Čiūtyta rūtyta, lietulis paloista...
Čiūtyta rūtyta, kas rūtelį skyna?..
Čiūtyta rūtyta, sesula nuskyna...
Čiūtyta rūtyta, vainikėlį pyna...
Čiūtyta rūtyta, an galvelas dėja...
Čiūtyta rūtyta, jaunimėlin aja...
Kitas variantas:
Čiutyta rūtala, kas tavi pasėjo?
Čiutyta rūtala, mes, sasutelas.
Čiutyta rūtela, kas tavi ravėjo?
Čiutyta rūtela, kas tavi paloiste?
Čiutyta rūtala, kas tavi nuskynā?
Čiutyta rūtala, kas kvietkelin dėjo?
Čiutyta rūtala, kas vainikų pynā?

YouTube
Spotify

 

ŠALTINIAI

1.Šatavičiūtė, Dalia. Rūtos simbolinės prasmės mūsų tradicinėje kultūroje ir šeimos gyvenime. Bernardinai.lt, 2016 m. balandžio 14 d., [žiūrėta 2025 m.], https://www.bernardinai.lt/2016-04-14-rutos-simbolines-prasmes-musu-tradicineje-kulturoje-ir-seimos-gyvenime/. 

2.Korzonaitė, Edita. Rūta papročiuose ir tautosakoje. Mažosios Lietuvos enciklopedija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, [žiūrėta 2025 m.], https://www.mle.lt/straipsniai/ruta-paprociuose-ir-tautosakoje?
utm_source=com. 

3.Vaistinių augalų enciklopedija. [žiūrėta 2025 m.].
4.Lietuvos skautija. Lietuvos skautijos įvaizdžio ženklų naudojimas. Skautai.lt, [žiūrėta 2025 m.], https://skautai.lt/dokumentai/failas/15-ls-ivaizdzio-zenklu-naudojimas.pdf 

5.Remecas, Eduardas. Lietuvos skautų organizacijos ženkleliai 1918–1940 m. Lietuvos katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 42. Lietuvos katalikų mokslo akademija, 2019, p. 184–216, [žiūrėta 2025 m.], https://www.lkma.lt/site/archive/metrastis/XLII/lkma_t42_p184-216_Remecas.pdf.

6.Valošinienė, Ingrida. Rūtos semantika lietuvių folklore ir poezijoje. Magistro darbas. Vytauto Didžiojo universitetas, 2006, [žiūrėta 2025 m.], https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/a5f0c3b0-51d0-4954-9b1b-a7e1502937e5/content

7.„Rūta“. Liaudies išmintis pataria, [žiūrėta 2025 m.],
https://www.liaudiesismintispataria.lt/ruta/

 

Straipsniaus autorė: s. Emilija Lileikytė

Straipsnio turinys yra autoriaus atsakomybė. Organizacija neprisiima atsakomybės už pateiktą informaciją.