Pirmiausia reikia suprasti, kad baimė - natūrali būsena, emocija, kuomet jaučiame konkretų pavojų (objekto ar situacijos).  Baimei reikalingas baimės objektas, kuris sukelia įvairias mintis, katastrofiškas situacijas. Nors baimė atrodo kaip neigiama emocija, ji dažnai gali būti labai naudinga, nes padeda apsisaugoti nuo pavojų, motyvuoti siekti geresnių pasiekimų, todėl bijoti kartais net ir naudinga. Svarbu  išmokti su baime dirbti ir suprasti ar ji pagrįsta, ar ne. Todėl noriu pasidalinti tuo, ką sužinojau apie panikos ataką, baimę, jos rūšis, kaip su ja susidoroti, tikėdamasi, kad tai padės ir patiems jaustis saugiau ne tik skautiškame, bet ir kasdieniniame gyvenime, o gal kada, turėdami šias žinias, padėsite draugui ar kitam skautui.

Norint suprasti baimę ir kaip ją ,,įveikti“, reikia perprasti kuo ji grindžiama ir iš kur ji galėjo atsirasti. Yra du baimės tipai: 

• Racionali – pagrįsta, reali baimė. Pvz.: jei matau, kad kažkas nesaugiai elgiasi su skautišku peiliuku, bijosiu, kad mane gali sužeisti. Būti vandens telkinyje, kai žaibuoja, baisu, nes gali nutrenkti žaibas. Tokią baimę įveikti lengviau, nes baimės objektas yra aiškiai suprantamas, todėl paprasčiau nuo jo atsitraukti, priimti sprendimus, kurie nuo to atitrauktų;
• Iracionali – nepagrįstą baimė, dar gali būti fobija, kuri neleidžia normaliai funkcionuoti, dažnai jaučiamas nerimas. Pvz.: buvimas aplinkoje, kur daug nepažįstamų žmonių, scenos baimė. Šios baimės priežastys glūdi mūsų pasąmonėje. Tai gali būti susiję su kažkokiu traumavusiu įvykiu, patirtimi, išgirsta istorija, galbūt net nutikimu vaikystėje. Tokią baimę įveikti sunkiau, nes nelengva suprasti kodėl mes iš vis bijome jei nėra konkrečios grėsmės.  Norint įveikti tokią baimę ar fobiją reikia daugiau laiko, kad atrastume jos šaltinį.

Iškart kyla klausimas, o iš ko tada gali kilti iracionali baimė? Yra keletas priežasčių: tai gali būti susiję su vaikystėje patirta traumuojančia patirtimi, pavyzdžiui, mažam vaikui įkando šuo, tikėtina, kad jis bijos šunų; Kitos baimės išsivysto dėl aplinkinių – auklėjimas, kurį gauname iš tėvų, globėjų ar vadovų; Augant yra tarytum „įskiepijamos“ tam tikros baimės, pavyzdžiui, tėvai, norėdami apsaugoti savo vaikus dažnai draudžia bendrauti su nepažįstamais, kas ateityje gali peraugti į socialinę žmonių fobiją; Fobijos gali būti ir paveldimos (pavyzdžiui, jei vienas iš tėvų, draugų, pažįstamų skundžiasi jaučiama baime tikėtina, jog ir vaikas gali tai perimti).  Svarbu paminėti, kad tai nėra pagrindinės sąlygos, skatinančios išsivystyti fobijai. Kiekvieno žmogaus patirtis individuali ir unikali, tad čia svarbu paanalizuoti save.

Vienas svarbiausių dalykų, norint įveikti baimę - nuo pat pradžių suprasti, ką jaučiame, neįsibauginti dar labiau nuo savo jausmų ir kūno reakcijų, o suprasti, kad mes paprasčiausiai bijome. Tačiau norint suprasti, reikia žinoti kokios yra reakcijos į baimę. Yra dvi pagrindinės, kurias tikriausia kiekvienas yra girdėjęs: ,,sustink“ ir ,,kovok arba bėk“.

• Sustink metu pasidaro sunku judėti, krenta kraujo spaudimas, išbąlame, kai kuriais atvejais pasitaiko nualpimų, gali ištikti panikos priepuolis.
• O kovok arba bėk reakcijos metu suintensyvėja širdies darbas, kvėpavimas, prakaitavimas, gali būti galiūnių tirpimai, svaigulys, oro trūkumas, stiprus noras pabėgti, gali ištikti panikos priepuolis.

Dėl seniau patirtų traumuojančių įvykių ar didelio streso, kylančio iš baimės, gali prasidėti anksčiau minėta panikos ataka. Kadangi tai stipri reakcija į baimę, kuri pati iš savęs kartais sukelia dar daugiau streso, pakalbėsiu apie tai plačiau.

Panikos atakos- stipraus nerimo priepuolis prasideda staiga ir gali atrodyti, kad neturi jokios aiškios priežasties. Ilgainiui pradedama vengti vietų ar situacijų, kur anksčiau buvo patirtos panikos atakos. Dažniausi pojūčiai - padažnėjęs širdies plakimas, galvos svaigimas, paviršutiniškas kvėpavimas, spaudimas krūtinės srityje, krūtinės skausmas, raumenų įtampa, virškinimo sutrikimas, pykinimas, karščio ar šalčio bangos, prakaitavimas, galūnių tirpimas dilgčiojimo jausmas, gumulas gerklėje, springimas, nerealumo pojūtis, drebulys, minčių antplūdis. 

Ne visada būna visi simptomai, gali būti dalis jų, tačiau jei pajuntama bent keletą, didelė tikimybė, kad panikos ataka jau prasidėjo. Iš pradžių atrodo sunku suprasti kas vyksta ir identifikuoti panikos ataką, nes gali būti didelis minčių antplūdis, nebesuprantama kas su mumis darosi, tačiau kuo greičiau tai padarome, tuo greičiau galime suteikti sau ar kitam žmogui pagalbą. Štai ką reikėtų daryti ir kaip nurimti ištikus panikos atakai:

• Kvėpavimo technikos. Kvėpuok pilvu. Gilink ir ilgink iškvėpimą. Kvėpavimas padeda aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą, kuri padeda organizmui nusiraminti (asmeninis komentaras – yra programėlė telefonui pavadinimu ,,Ramu“, kurioje galima pažymėti kokio stiprumo panikos ataka ir ji pritaiko kvėpavimo pratimą, skaičiuoja, sako kaip ir ką daryti)
• Dėmesio nukreipimas. Panikos ataka susijusi su klaidingu fizinių pojūčių interpretavimu. Todėl ,,susirinkti savo mintis“, nurimti padeda dėmesio nukreipimas į aplinką: daiktų, kuriuos matau prieš save vardinimas. Pvz.: rask tris apvalius, tris kvadratinius objektus ir panašiai; pasakyk ką matai prieš save; paprašyti, kad kažkas papasakotų neįprastą istoriją.
• Jei panikos atakos kartojasi be priežasties, konkrečių situacijų, gali būti, kad turite panikos sutrikimą. Tuomet reikia kreiptis į specialistą, kuris paskirs gydymą.

Dabar laukia sunkiausia, bet pati svarbiausia užduotis – išmokti gyventi su baime arba ją įveikti. Yra keletas būdų tai padaryti:

1. Kuo plačiau išanalizuoti savo baimę ir ją „prisijaukinti“, nebijoti žengti akistaton su savo baime: paklausti savęs, kodėl bijoma, kokia tai yra baimė, kokius jausmus tai kelia, kas blogiausio gali nutikti, jei susidursime su baime? Klausti, kaip ši baimė trukdo gyvenime? Kaip galėtumėte tai pakeisti?
2. Panardinimo būdas: kai žmogus gana greitai įeina į pačią baisiausią situaciją ir ten ilgai būna, kol emocijos normalizuojasi. Tačiau reikia stebėti, kad neprasidėtų dar didesnė panika. Šis būdas tikrai ne visiems.
3. Pamažu pratinkite save prie situacijų, kuriose jaučiate baimę. Tai kartojant, baimė gali mažėti, kol visiškai priprantame prie situacijos ir nebebijome. Jei jaučiate žmonių baimę ar esate drovūs – nebijokite daugiau mokytis bendrauti su žmonėmis, nevenkite situacijų, kuomet galite tai įgyvendinti ir tuomet labiau pasitikėti savimi. Šį metodą taiko kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutai.
4. Kitas veiksmingas būdas yra vizualizacija – modeliuokite situaciją, kurios bijote. Kurkite savo mintyse vaizdą ir situaciją, kaip galite jaustis, kokius pojūčius siunčia Jūsų kūnas. Pavyzdžiui, jei jaučiate auditorijos baimę, pabandykite įsivaizduoti, kaip atrodo prieš jus sėdintys žmonės, kokia yra patalpa, kuomet sakote viešą kalbą. Priimkite tai kaip natūralius signalus.
5. Kai kada baimės energiją galime nukreipti kokia nors naudinga linkme, svarbu nesiblaškyti ir nukreipti esamą baimę į kokį nors užsibrėžtą tikslą, tikint, jog sugebėsite jį pasiekti esant šiam papildomam spaudimui.
6. Kartais gali kilti mintys „koks aš nenormalus, kiti tai nebijo”, „mano baimė nesąmoninga“ ar „aš nesveika, kad tiek bijau to dalyko“. Tačiau šios mintys nepadės, o tik priduos dar daugiau vienatvės ir nusivylimo savimi. Savęs už baimę negalima barti ir kritikuoti, reikia daugiau palaikymo sau. Priimkite, kad nesate pasaulyje vienas/viena su šia baime, vienaip ar kitaip gyvena daug daugiau žmonių, nei galėtumėte pagalvoti. 
7. Tikriausiai svarbiausias ir tikrai sunkiausias - nebijokite kreiptis į specialistą. Jei bet koks savarankiškas susidūrimas su baimę keliančiu objektu atrodo itin sunkiai įveikiamas ar net neįmanomas, protingas kelias yra kreiptis į specialistą. Efektyviausias būdas kovoti su baime – kito žmogaus buvimas šalia ir emocinė parama.

Parinkau keletą baimių, su kuriomis esu susidūrusi daugiausia ir dabar pateiksiu keletą pavyzdžių ką reikėtų daryti turint kažkurią iš išvardintų specifinių baimių:

• Vabalų baimė. Galima paskaityti knygų apie juos, iki smulkmenų ištyrinėti jų sandarą, išvaizdą, pažiūrėti dokumentinių filmų. Nupiešti, kad įsisąmonintume kuo daugiau to vabzdžio detalių, stebėti vabzdžių elgesį zoologijos soduose ar kokiose nors talpose, palaipsniui mažinti atstumą būnant šalia to vabzdžio. Su vaikais galima skaityti ir kurti pasakas, kur tie vabzdžiai vaizduojami kaip pozityvūs, naudingi.
• Tamsos baimė. Pirmiausia reikia suprasti ką reiškia tamsa ir kas joje kelia didžiausią nerimą. Kai tamsos baimė įgis konkretų pavidalą, pamažu galima jį nujautrinti, padaryti savu. Jei bijoma pabaisų ar monstrų galima nupiešti įsivaizduojamą pabaisą – taip susiduriama su savo baimėmis akis į akį. Po to pabaisa nebeatrodys tokia baisi. Dar galima nupiešti jai juokingą atributiką (ūsus ar kažką panašaus) – taip pralinksminti pačiam save.
• Socialinė baimė. Baimė kalbėti su kitais ir atrodyti kvailai, sutrikti arba neturėti ką pasakyti. Baimė viešai valgyti, rašyti ar naudotis tualetu. Dažnai tokią baimę seka neigiamos mintys apie save, kad kažkas nepavyks, nors toks dalykas dar net neįvyko. Reikia išmokti atpažinti neigiamas mintis ir keisti jas į palankesnes ir labiau teigiamas. Svarbu palaipsniui susidurti su situacijomis, kurių taip bijota praeityje. Tai padės atrasti, kad įsivaizduojamos baimės paprastai netampa realybe. Galima papildomai išmokti socialinių įgūdžių ir atsipalaidavimo būdų, kurie padės jausti didesnį pasitikėjimą savimi ir pajusti kokybiškesnį gyvenimą be baimės ir susikaustymo.

Tikiuosi šis straipsnis buvo naudingas ir kitas susidūrimas su savo baimėmis bus daug lengvesnis.

Straipsnį parengė: s. Armanda Urpšaitė, Tauragės krašto kandidatė į Vyr. skautes.