Skautiško kelio pradžia.

1937 m. – dar būdama princese Elžbieta II, kartu su savo seserimi ir motina, prisijungė prie skaučių judėjimo. Draugovę, kuriai priklausė ir Elžbieta II, sudarė 34 skautės – 20 skaučių ir 14 jaunesniųjų skaučių. Visos narės buvo karališkosios šeimos atstovės ir karališkajai šeimai dirbantys asmenys.

Iki Antrojo pasaulinio karo vasarnamyje princesės (tuo metu būsimoji karalienė Elžbieta II ir jos sesuo Margarita) ir jų draugai, kaip įprasta skautams, mokėsi statyti palapines, gaminti maistą ant laužo, pirmosios pagalbos ir siekė gauti skautų iššūkių ženklelius.

1952 m. būsima karalienė Elžbieta II ir jos motina (Elizabeth Bowes-Lyon) tapo skaučių globėjomis ir rėmė skautišką judėjimą. O „Karalienės vadovo apdovanojimas“ yra aukščiausias apdovanojimas, kurio gali siekti „Girlguiding“ nariai.

Ji visada palaikydavo skautus, o šie dalyvaudavo svarbiuose minėjimuose, karališkųjų švenčių iškilmių ceremonijose. 1953 m. skautai padėjo koordinuoti minią Elžbietos II karūnavimo iškilmėse.

Įsitraukimas į skautiškas veiklas ir palikimas.

Kartą skautas – visam gyvenimui skautas. Vakar visa skautiška šeima neteko svarbaus žmogaus, padėjusio skautiškam judėjimui sparčiau plisti pasaulyje ir nuolat besidominčio kaip gyvuoja skautai.

„Skautavimas yra pasaulinė gėrio jėga“,– taip apie šį judėjimą atsiliepė ji. Tiek metų rūpestingai atlikusi savo pareigas, ji yra puikus pavyzdys ir įkvėpimas. Karalienė ne kartą buvo susitikusi jaunimu, dalyvavo skautų renginiuose ir parodose. Artimiau ją pažinoję skautų vadovai, teigia, kad karalienė buvo tikra skautė – jos gyvenime ir kiekviename poelgyje galėjai matyti skautui būdingą mentalitetą.

„[...] visame pasaulyje skautai padeda kitiems ir kuo geriau išnaudoja savo gyvenimą“, – šie žodžiai kvietė ne vieną vaiką, jaunuolį prisijungti prie skautų, o jau esančius skautus skatino rūpestingiau žiūrėti į skautišką pareigą. ,,Karalienės vadovo apdovanojimas" ir toliau skatins stengtis ir tobulėti kiekvieną dieną.

ʘ – „Išėjau namo.“