2007-05-14

Pasitik vasarą 2007!

štabo dienoraštis... [b]Penktadienis, balandžio 27 diena.[/b] Susirinkę dar prieš pietus, džiaugiamės geru oru. Saulė šviečia, danguje nė debesėlio, karšta. Traukiamės lengvus batus, bėgam pabraidžioti (o kas ir maudytis) Bražuolėje. Šiandien gausime inventorių, ruošimės stovyklai, prasidėsiančiai jau rytoj.

21 valandą sulaukėme vadovų, iš elingo grįžom tik po 22 valandos ir dabar jau einame miegoti. Juk tamsoje nėra ką daryti. Laukia ilga diena.

Šeštadienis, balandžio 28 diena.
Visą naktį budėję, smagiai sutikę nelauktą (o gal ir lauktą) svečią – Grizlį:D , keliamės vos auštant – 5 valandą. Kas čiupę kastuvą, kas kirvį ar pjūklą darome stovyklos vartus, stendą ir keletą trikojų, rengiame laivo denį, rūpinamės malkomis.
Kur meškas, kai mums reikia lipti į medį pritvirtinti virvę?? :]
Atvyksta pirmieji dalyviai, o neilgai trukus įsikuria visa stovykla.
Po atidarymo rikiuotės skubame susiskirstyti į tris komandas ir pradėti pirmą programos dalį – skautoramą. Komandos lanko skautiško lifto, sodų pynimo ir užduočių ruožo punktus.

Pietūs. Pavalgę liko ne visi:D
Komandos eina į žygį. Sustoję ne tik ilsisi, bet ir kuria ketureilius, gamina laivelius, mokosi žygiuoti. Sugrįžusieji jau rikiuojasi eilėje prie vakarienės. Palaimink, Viešpatie, Mus...
Po rikiuotės visi susirinkame prie būsimo laužo. Bet vien ateiti ir sudalyvauti neužtenka: užduotis – pririnkti malkų. Pirmasis pasirodo štabas. Gavę Afrikos temą, štabo nariai sudainuoja dainą apie plaukiančius Nilu lavonus, praveda balso stygas pramankštinantį „pomedžioklinį ritualinį“ žaidimą Zumzalia. Kitos komandos keliauja į Aliaską, grožisi senaisiais Vilniaus stogais.Turėjome galimybę pamatyti eiklios Holivudo režisierės statomą miniatūrą apie mirštančią karvę!
Naktipiečiai. Nakties metas.

Sekmadienis, balandžio 29 diena.
Naktis, o ypač rytas, baisiai šalti!! Šiaip ne taip atsikėlusios, sesės Vytė ir Ieva skuba virti ryžių pusryčiams. Sesės maloniai nustemba, nes laužas jau sukurtas! (ne visi skautai miega iki 8 :P )
Pagaliau atvažiavo dažasvydis!! Pats stovyklos viršininkas nuvažiavo pasitikti iki autostrados! Pirmoji komanda „sudaryta“. Skautai, apsirengę apranga, užsirišę skareles ir užsidėję šalmus, atrodo kaip tikri kariai! O dar rankose visai nelengvas markeris (šautuvas su dažų šoviniais). Pirmai komandai baigus žaisti, pradėjo antroji – keli likę skautai, štabo nariai ir vadovai. O tai karas vyko, net žalia girelė linko!!

Uždarymo rikiuotės metu apdovanojame nugalėjusias komandas (taip taip! Nugalėjo visos komandos. Deja, vadovai į prizus nepretendavo.)
Po rikiuotės turim aptarimą. Vadovai dalina patarimus, mes pasakojam su kokiais sunkumais susidūrėm kepdami pirmąjį „blyną“ – šią stovyklą.
Pastovyklėse prasideda kraustymaisi ir „skruzdėliukas“. Skautai iškeliauja namo. Mes liekame laukti „Buvo ir bus“. Puiki proga pailsėti.

Pirmadienis, balandžio 30 diena.
Naktį dar šalčiau, net sniegelio truputį gavom. Sulaukusi naujos stovyklos dalyvių, jungtinė jūrų skautų pastovyklė skuba į rikiuotę. Tikrai daug stovyklos dalyvių – apie 160. Matyt, gausiausias kraštas – Marijampolės. Rikiuotėje stovėjo visas vienas atstovas – Adas (a.k.a. Putuokukas). Tiesa – turėjom dar vieną marijampolietį, bet šis, kaip tikras jūrų skautas, buvo su visais jūriais. ;)
Sudalyvavę žaidime „Signatarai“, pavalgę pietus ir patinginiavę „Relax programme“ (BUČIUOKLIS!!!), einame į vakarinį laužą. Pravesti laužą - užduotis jūrų skautams. Ar jis pavyko, ar nepavyko – spręsti jums. Sesė Ieva ir brolis Vytas stengėsi iš visų jėgų! Keliavome per įvairias šalis, šaukėme linksmus šūkius (Kanapės, Kanapės, visai jos ne tapkės!! Antarktida Antarktida – Durys!!:D ).
Laužą tęsiame savo pastovyklėje, dainos nesibaigia! Aš Kanapį sėjau, kanapį kanapėlį, toli pamarėse, kanapį kanapėlį... Iki anksyvo ryto.

Antradienis, gegužės 1 diena.
Keliamės sunkiai, miego truputį trūksta. Nuėję į rikiuotę laukiam, kol susirinks visi broliai ir sesės. Penkta diena gamtoje – lyg ir atsibuvom, reikėtų namo, laukia namų darbai ir poilsis. O gal dar pabūti? Nusprendžiame, kad jau pakanka, kad ir taip nuvargome. Todėl susikrauname daiktus, susitvarkome pastovyklę, pasiimam emblemas ir liūdna širdimi iškeliaujame namo nesulaukę „Buvo ir bus“ pabaigos. Viso gero! Viso gero! Hė ė ė – sakyk SUDIE!

dienoraščio pabaiga...

Štai taip ir atidarėme vasaros sezoną. Nei sniegas, nei lietus mums buvo nebaisūs! Stengėmės, kiek galėjom. Dabar teliko mėnesis ar truputį daugiau ir prasidės tikrų stovyklų metas.
Iki susitikimo!
Gero vėjo!

P. S. Daugiau foto galerijoje.

Sesė Ieva

Kas Naujo?

Skautų naujienos

2007-05-14

Pasitik vasarą 2007!