2017-10-11
Išėjo namo
Netekome skautininkės sesės Gražinos Judickienės, Panevėžio krašto skautų atkūrėjos, ilgametės jaunesniųjų skautų „Birutės“ draugovės draugininkės.
Kas Naujo?
Skautų naujienos
Šiandien netekome skautininkės sesės Gražinos Judickienės, Panevėžio krašto skautų atkūrėjos, ilgametės jaunesniųjų skautų „Birutės“ draugovės draugininkės.
Ketvirtadienį sesė Gražina bus pašarvota „Liūdintos“ didžiojoje salėje. Laidotuvės šeštadienį, karstas išnešamas 11.00 val. Šv. Mišios 12.00 val. Raguvos bažnyčioje.
Apie sesę Gražiną
Panevėžio krašto skautai atsikūrė Zitos Meškelytės-Grubinskė ir sesės Gražinos Judickienės dėka 1995 m. rugsėjo 15 d. kartu stovyklaujant kilo mintis kreiptis į Švietimo skyrių, kur vykdavo direktorių susirinkimai ir Zita Meškelytė-Grubinskė pristatė idėją, kad reikia atkurti skautus. Po direktorių susirinkimo Zita susitiko sesę Gražiną ir pradėjo veiklą.
Sesė Gražina pasakojo: Aš vis sakau, kad per vėlai skautavimas atėjo į mano gyvenimą. Kodėl per vėlai? Nes juk nebuvo skautybės, tai nuo 1995 metų mokyklos direktorius Kazimieras Armonavičius kviečiasi mane pas save į kabinetą: „Mokytoja Gražina, mokykloje reikia įkurti skautus“. Aš dar pati mažai ką apie juos žinojau, sakau: „Šiandien juk yra jaunų mokytojų, kodėl jūs mane kalbinat?“, o jis sako: „ Na, mokykloje pasitarėm, kartu su administracija, sakom, jog mokytoja Gražina, reikia ją kalbinti“, na, o aš pagalvosiu. Po trijų dienų aš ateinu pas direktorių ir duodu jam sutikimą, kadangi aš dėsčiau tikybą, tai man buvo labai gerai, aš per tikybą atėjau į skautybę. Pradėjau po truputį per tikybos pamoką supažindinti, prasidėjo kursai, mokslai, važinėjau į Kauną, o ten skautamokslis buvo. Ir taip aš įsijungiau, tai buvo įdomu ir gera. Literatūros nebuvo, ne taip kaip dabar, visko pilna skautams. Kai kurias knygas gaudavau, bet bibliotekoje nieko nebuvo, bet labai padėjo kursai. Brolis Feliksas Šakalys, mūsų skautų himno autorius, jis išmokė ir aš jam labai labai dėkoju, visada jį šviesiai prisimenu, jis įdėjo didelį pasiryžimą.
Pirmasis įžodis pirmam kaklaraiščiui buvo Palangoje, skautų slėnyje. Taip pat buvo ir dar vienas labai nusipelnęs žmogus skautybei Pijus Ambrozaitis, miręs jau, užrišo skauto kaklaraištį. O po metų Kunigiškėse užrišo patyrusio skauto kaklaraištį, labai jaudinausi, kad neužmirščiau įžodžio. Patyrusio skauto kaklaraiščiui reikėjo parašyti darbą, jame buvo labai daug klausimų, o stovykloje dieną vykdavo užsiėmimai, renginiai, kai saulutė pradeda šviesti ir keliesi ir rašai darbą, atsakinėji į klausimus. Kaip būtų gera, jeigu skautybė būtų atėjusi kai tau dvidešimt, dvidešimt vieneri metai, na, bet nieko, tik aš labai bijau, nalabai gera kai sako: „Ko tau čia? Ko tu čia dabar ar tau betinka skautauti?“. Bet man labai miela, gera pamatyti skautą, kuris eina kitoje gatvės pusėje ir šaukia mano vardą sveikindami.
Būdama krašto seniūne turėjau garbės pažinti v. s. fil. Petrą Molį. Ir susitikus, ir laiškais mane padrąsindavo skautiškai veiklai. Laiškai būdavo labai nuoširdūs, optimistiškai nuteikiantys. „Džiaugiuosi, kad brolis Petras Molis sutiko ir toliau vadovauti LS Panevėžio kraštui. Jis sakydavo: „Esate gabi ir sumani vadovė, padėkite Tėvynei Lietuvai. Šiuo metu jai reikalinga visų mūsų patirtis ir parama, kuo geriau išbristi iš įvairių sunkumų (2001-01-20 Shrewsbury)“.
„Tikrai tikiu, kad pasimatysime ir jūsų eilės bus padidėję ir mūsų skautai Lietuvoje atliks didelius darbus ir bus pavyzdys kitų organizacijų nariams (2000-07-09 Shrewsbury)“.
Su broliu Petru buvome susitikę Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje, taip pat ir „Birutės“ draugovėje, kurią aš ir įkūriau. Penkis metus gaudavau iš Amerikos „Skautų aidą“, atiduodavau draugovėms. Skaitydama radau naudingo ir daug ko išmokau iš Amerikos lietuvių skautų veiklos.
Kelis laiškus esu gavusi iš v. s. fil. Kęstučio Jėčiaus, džiaugiausi, kad užjūrio skautai rūpinasi skautybe Lietuvoje: „Skautavime amžius turi mažai reikšmės jei asmuo supranta skautavimo principus ir tikslus. Neapsirikai pasirinkusi skautavimo kelią (1998-10-01)“. Taip pat atsiuntė v. s. A. Saulaičio, S. J. „Skautiškųjų vienetų vadovai ir vadovės“.
1998 m. Povilas Šimkavičius viename miesto laikraštyje rašė: „Džiaugiuosi, kad mes su sese Gražina buvome gražaus bendradarbiavimo tarp II Aviacijos bazės karo lakūnų ir Panevėžio krašto skautų pradininkais ir kad ši draugystė tęsiasi ligi šiol.
Bendraudamas su sese Gražina tvirtai įsitikinau, kad Tėvynės meilės ir gerų darbų mazgeliai užrišti ne tik ant jos kaklaraiščio, bet ir giliai širdyje. Sesė Gražina visa širdimi su Panevėžio krašto skautais“.