2007-03-25

Prie laužavedžių laužo

Ar yra tokių, kurie įsivaizduoja skautus be puikių laužų su daugybe šūkių, dainų ir žaidimų? Vargu. Mes – taip pat. O tie mes – tai 17 Lietuvos skautijos patyrusių skautų, kurie kovo 17 d. susirinkome Kaune, Nacionaliniame biure, pasidalinti savo patirtimi šia tema. Pasakyti, kad susirinkome viso labo pasidalinti savo patirtimi, matyt, būtų per mažai, kadangi įprastai tik atogrąžose augantis Pageidavimų medis apsilapuodamas mums pateikė ir kitų susirinkusiųjų norų: pasisemti naujų žinių, nusnūsti pietų miego, pavažiuoti iki Kryžkalnio ir pan ;] Nors patys kursai prasidėjo tik šeštadienio ryte, dalis laužavedžių skautų namą okupavo jau penktadienį ir linksmai leido laiką, o šeštadienį, susirinkus visiems iki vieno, kartu su giesme „Dievas myli visus“ mūsų mokymai triukšmingai startavo! Po jau minėtojo pageidavimų medžio visi kartu nusprendėme, kaip elgiasi, ir „nutapėme“, kaip atrodo puikus ir nepuikus laužavedys. Vėliau mokymų vadovai Eglė, Donatas ir Dalius Antanas pravedė mums auditorijos valdymo, pasiruošimo laužui bei paties laužo paruošimo paskaitas. Po arbatos pertraukėlės buvome paskirstyti į grupeles ir ėmėmės praktikos :] Turėjome apie valandą pasiruošti 20-ies minučių (ir nei sekundės daugiau!) laužui. Na, ir pavyko mums visai neblogai :] Nors tikro laužo kažkaip ir neturėjome, tačiau raudona žvakė nuo uodų rožiniame skautnamio kambaryje daugiau nei puikiai jį atstojo. Šūkiai, šokiai, diskotekos, žaidimai ir dainos – tą popietę spėjome pasilinksmint net keturiuose skautiškuose laužuose! Vėliau buvo aptarimas. Gyrėme ir kritikavome vienas kitą, taip pat sulaukdami papildymų iš kompetentingųjų vadovų. Oficialioji mokymų dalis baigėsi triukšmingu laužavedžių pažymėjimų įteikimu. Tuomet vieni jau diplomuoti laužavedžiai ėmė skirstytis, kiti liko nakčiai pasiklausyti br. Daliaus Antano istorijų ir pagerti kakavos. brolis Titas