Tikriausiai ne vienas lietuvis yra klaidingai įsitikinęs, kad kovo 11-oji tarsi „nokautavo“ sovietinę okupaciją ir galutinai iškovojo Lietuvai Nepriklausomybę. Deja, tiek prieš paskelbiant lemtingąjį Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, tiek ir po jo paskelbimo, lietuvių tautai ir politikams teko aukoti visas jėgas, kad laisvė būtų išsaugota.

Iki kovo 11-osios akto paskelbimo Lietuvoje vyravo trys politinės jėgos – Lietuvos Laisvės lyga (LLL) Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) ir Lietuvos komunistų partija (LKP), nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos (TSKP) atsiskyrusi 1989 m. gruodžio 19 dieną. Dažnas lietuvis, vos išgirdęs žodį „komunistas“, įsivaizduoja sovietams prijaučiantį fanatiką partinį. Vis dėlto, tiek LLL, tiek LPS, tiek LKP, siekis buvo tas pats – Lietuvos nepriklausomybė; skyrėsi tik būdai, kaip tos nepriklausomybės ketinta siekti. LLL pasisakė už kuo įmanoma greitesnį nepriklausomybės skelbimą, LKP siūlė jos siekti neskubant, apgalvotai, iš pradžių – su autonomija SSRS sudėtyje, o LPS laviravo tarp šių dviejų idėjų.

 Nepriklausomybės idėjos jau buvo plačiai aptarinėjamos, todėl 1990 sausio 11-ąją į Lietuvą buvo atvykęs SSRS vadovas Michailas Gorbačiovas, tikėdamasis nuslopinti augančią įtampą.Vis dėlto, 1990 vasario 24-ąją dieną įvyko laisvi rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą. Daugumą išrinktųjų sudarė LPS kandidatai. Po ilgų diskusijų buvo nuspręsta žengti ryžtingą žingsnį ir paskelbti Lietuvą esant nepriklausoma valstybe.

 Tai nebuvo okupacijos pabaiga – tai buvo dar sudėtingesnės politinės kovos pradžia. Iki pat 1991 rugsėjo 6-osios, kai Rusijos valdžia pripažino Lietuvos nepriklausomybę, SSRS spaudė Lietuvą. Gorbačiovas, likus dienai iki 1990-ųjų Velykų,  pareikalavo grąžinti valstybę į kovo 10-osios būklę, kitaip bus imtasi ypatingų priemonių. Atsakymui Aukščiausioji Taryba turėjo 3 dienas. Užsienio žurnalistai klausinėjo, ką ketinama daryti. Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis atsakė: švęsti Velykas. Po jų bus atsakymas.

 Ypatingosios priemonės buvo balandžio 20 - liepos 2 dienomis vykdyta SSRS ekonominė blokada Lietuvai: nutrauktas pigus kuro tiekimas Mažeikių naftos perdirbimo įmonei, už tiekiamus produktus pareikalauta mokėti tarptautinėmis kainomis. Iš vienos pusės, tai buvo savotiškas Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, pripažinimas, iš kitos – taip buvo siekiama sukiršinti žmones iš vidaus, reikšti nepasitenkinimą Aukščiausiosios Tarybos darbu. Birželio 29 Aukščiausioji Taryba paskelbė moratoriumą – dokumentą, kuriuo laikinai sustabdyti iš kovo 11-osios akto kylantis teisiniai veiksmai (bet ne pats aktas) – taip buvo siekiama priversti SSRS derėtis su Lietuva, kadangi iki tol derybų nebuvo įstengta pasiekti.

 Vieni svarbiausių nepriklausomos valstybės bruožų – sienų kontrolė ir kitų valstybių pripažinimas. Rusijos kariai, milicininkai ir kiti pareigūnai nuolat šturmavo Lietuvos sieną, taip neleisdami valstybei kontroliuoti migracijos. Užsienio valstybės, matyt, nenorėdamos sulaukti priešiškos galingos valstybės – SSRS – reakcijos, ilgą laiką laikėsi pasyvios pozicijos Lietuvos nepriklausomybės atžvilgiu. Vis dėlto, pirmoji Lietuvos nepriklausomybę 1991-02-11 pripažino Islandija. Palaikymo taip pat sulaukėme iš kitų Skandinavijos šalių – Danijos, Norvegijos, Švedijos.

 Kiti sunkiai nepriklausomybės kelyje įminti pėdsakai – sausio 13-osios įvykiai, kai prie Televizijos bokšto Vilniuje žuvo 14 žmonių ir liepos 31-osios rytas, kai buvo sušaudyti 7 Medininkų pasienio posto muitininkai.

 Rugpjūčio 19-ąją prasidėjo Maskvos pučas – bandymas nuversti valdžią, panaikinti demokratines šalies reformas ir grįžti prie totalitarinio režimo. Pučas pasiekė ir Lietuvą – rugpjūčio 19-osios popietę jau buvo užimta telefono ir telegrafo stotis Vilniuje, televizijos stotis Kaune. Aukščiausioji Taryba posėdžiaudama ruošėsi blogiausiems įvykiams. Tuo metu Maskvoje į gatves išėjo prieš pučą nusiteikę piliečiai, kurie rinkosi aplink parlamentą, statė barikadas ir, beje, kaip sektiną pavyzdį minėjo Vilniuje vykusius sausio 13-osios įvykius. Pučistai nesiryžo naudoti jėgos prieš savo valstybės piliečius ir pučas žlugo rugpjūčio 21-ąją.

 Žlugus Maskvos pučui, užsienio valstybės viena po kitos oficialiai pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Kaip jau buvo minėta, rugsėjo 6-ąją ją pripažino ir pati Rusija.

 Broliai ir sesės, vertinkim laisvę, kurią turim, ir kurią didžiulėmis ryžto, drąsos bei darbo pastangomis nuplovė mūsų tautiečiai prieš daugiau nei 20 metų.

Su kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!

br. Gabrielius