Lietingą gruodžio rytą stovėjau prie Amerikos ambasados Akmenų gatvėje ir šlapdama laukiau ateinančių brolių ir sesių. Susirinkę pajudėjome link įėjimo, lūkuriuodami kol mus įleis, svarstėme, kurios gi valstijos įstatymai galioja už šių, metalo detektoriais apsaugotų, sienų, bet visus svarstymus išblaškydavo durų skambutis kviečiantis įeiti. Įėjimas į ambasadą tikriausiai buvo labiausiai išgasdinęs dalykas, turėjome eiti tik po vieną, nusirengti, palikti mobiliuosius, kelis kartus praeiti pro metalo detektorių. Juokingiausia buvo tai, kad daugelis iš mūsų savo uniformuose buvo įsisegę begales metalinių ženkliukų, tad teko stovėti ir juos visus išsiseginėti. Darydama viską ką liepė moteris tikrinusi mano daiktus ir nusiseginėdama ženkliukus tyliai meldžiausi, kad tik nereikėtų išsirengti arba dar blogiau -  nepamačius Amerikos skautų keliauti namo. Ačiū Dievui ir draugams, visi praėję patikrinimą laimingi nužingsniavome į ambasados biblioteką, kurioje Amerikos diplomatas Lietuvoje kalbėjosi su iš už Atlanto atvykusiais skautais. Pasibaigus jų diskusijai visi susėdome klausytis pristatymų, pirmieji save pristatinėjo Amerikos skautai, sužinojome, kad jų "Venturing Crew 2003” grupė priklauso berniukų skautams Amerikoje (kas skambėjo gana keistai matant, kad merginų toje grupėje buvo nemažai). Sužinojme, kad „boy scouts“ (berniukų skautai vert. Past.) pamišę dėl šaudymo, taip pat jie kopia į kalnus bei plaukioja baidarėmis ir mūsų praeitais metais prie -27C įvykęs žiemužis – jiems joks stebuklas, stovyklas jie rengia net tada kai termometro stulpelis gerokai žemiau nei -30C.

         Pristatymą apie skautavimą Lietuvoje paruošė ir pristatė brolis Jonas, skautams iš Amerikos didžiausia nuostaba kėlė mūsų kainos, nes skautavimas Amerikoje jiems kainuoja keturženklėmis, o mums tik triženklėmis sumomis, vienas iš „Venturing Crew 20003“ vadovų  juokaudamas pasiteiravo ar negalėtų į šią vasarą Japonijoje vyksiančią tarptatutinę stovyklą važiuoti iš Lietuvos.

Prisitatę iš oficialiosios ir dalykiškesnės aplinkos, perėjome prie keitimosi emblemomis ir dalinimosi asmenine patirtimi. 

 Vienai sesei labai patiko kernavės jubiliejinės „Žiedų valdovo“ tema surengtos stovyklos emblema, dar klausydamasi pristatymo metu ji man pareiškė, jog labai, labai jos nori, o brolis Matas kaip tik turėjo pasiėmęs vieną išsikeitimui, džiaugsmo išraišką užfiksavo ir kamera...

Pasidaliję įspūdžiais, nuotykiais ir emblemomis nusprendėme pažaisti. Nors ir sunkiai ištariami lietuviškų šokių ir žaidimų žodžiai, netrukdė visiems atsipalaiduoti ir nevaržomai juoktis. Taip pat išmokome ir sužinojome naujų amerikietiškų žaidimų. Man atrodo, kad juokingiausia buvo vadovams, kurie turėjo galimybę iš šono stebėti mūsų nindzes ir ponius. :)

Trys valandos praleistos su iš Amerikos atvykusiais skautais ambasadoje prabėgo akimirksniu, apsikeitę kontaktais, susitarę toliau palaikyti ryšius ir būtinai dar kada susimatyti, nusifotografavome bendrai nuotraukai ir atsisveikinom lietuviškuoju „ciku caku“. Pabandę išversti žodžius savo naujiems draugams išgirdome, kad jiems jau ne pirmą kartą Lietuvoje tenka susitikti su kumpiu ir dešra, tik nesitikėjo, tokio maisto išgirsti ir skautiškame atsisveikinime!

Broliai ir sesės iš už atlanto toliau tęsia savo žiemišką kelionę po Baltijos šalis, džiaugiasi su mumis susipažinę, o mes tuo tarpu dėkojame Amerikos ambasadai už kvietimą ir naujiesiems draugams už labai gražias emblemas bei mūsų skautiško akiračio praplėtimą!