Per Oskarų, Auksinių gaublių ir panašių apdovanojimų ceremonijas sakomos padėkos kalbos. Na, patys pamenate: ačiū režisieriui, ačiū prodiuseriui, ačiū draugams, kurie manimi tikėjo, ačiū tetai, pusbroliams ir visiems kitiems, kurie palaikė mane siekiant to, ką turiu šiandien.

Neturiu Oskaro anei Auksinio gaublio, tačiau šiokią tokią padėką pasakyti norėčiau. Žinote, skautiškoje šeimoje gali pasijusti daug nuveikęs ir be prožektorių nutviekstos scenos, simfoninio orkestro, vakarinės suknios su deimantais ir viso Holivudo žvaigždyno pirmoje eilėje... Kad pasijustum žvaigžde, čia nereikia aplodismentų ir auksinės statulėlės. Užtenka to, kad vieną gražią dieną prie tavęs kas nors prieina ir pasako: klausyk, gerai varai! Ir to paplekšnojimo per petį kartais užtenka, kad visą ateinančią savaitę, mėnesį, metus norėtum daryti dar daugiau ir dar geriau.

Tad norisi pasakyti ačiū visoms aplinkui žibančioms žvaigždėms, kad dalijatės savo šviesa ir įžiebiate ją kituose. Šiemet ypač norisi padėkoti:

Visai projekto Safe from harm! / Ne(s) svarbu komandai, nes iš Nulio kartu padarėme Daug.

Sesei Beatričei, Užsienio ryšių skyriaus vedėjai, nes ji moka subtiliai stumtelti reikiama kryptimi ;)

Be abejo, ir visai likusiai Pirmijai su sese Ieva priešaky, nes kuo daugiau sėkmingų darbų, tuo daugiau šviežio įkvėpimo!

Sesėms jorėms už tai, kad metai buvo nenuobodūs.

Kernavės tunto vilkams, nes įkvėpė tiek energijos, kiek seniai neturėjau.

"Ačiū" taip pat sakau visiems, kurie jau prisidėjo ar ateinančiais metais dar prisidės prie specialybės Viso pasaulio draugas sukūrimo, išbandymo ir įgyvendinimo - 2015-taisiais stengsimės ją skleisti kuo plačiau.

Na, ir šiaip - visai skautiškai šeimai. Nes buvimas jos dalimi yra pats didžiausias apdovanojimas.

O kad nebūtų liūdna, štai improvizuota meninė kompozicija pavadinimu "Tarptautiškai skautiškai ačiū" :)

s. Barbora