Rugpjūčio 2-12 dienomis jungtinė Molėtų kunigaikščių Radvilų draugovės skiltis dalyvavo tarptautinėje skautų stovykloje „Offensive of Lodz 2014“ Lenkijos mieste Lodzėje. Gal būt todėl, kad mums tai pirma tarptautinio skautavimo patirtis šioje kelionėje nustebino daug kas, todėl iš esmės šis pasakojimas bus apie nustebimus.

Dar neprasidėjus kelionei nustebino tai kaip nemokam (nenorim?) naudotis galimybėmis. Informaciją skautatinklyje apie šia stovyklą pastebėjau praėjus gerai savaitei po jos paskelbimo tai ir nebeturėjau didelių vilčių. Juk sąlygos – fantastiškos: 9 skautai  virš 14 metų ir vadovas, viskas įskaičiuota , viskas apmokėta – kainuoja tik kelionė. Susisiekiau su sese Beatriče: - ar daug norinčių, ar verta bandyti? Pasirodo, be mūsų domėjosi dar marijampoliečiai. Taigi užpildėm paraišką ir išvažiavom – be konkurencijos (marijampoliečiai matyt persigalvojo).

Na, galvoju, dauguma skautauja seniai, dideliuose miestuose tai tarptautinės stovyklos jiems ne naujiena – turbūt jau persisotino. Va kaip reikės atrinkti 9 molėtiškius, kai pas mus tinkamo amžiaus skautauja arti 20? Turėjom šiek tiek likusių nuo projekto pinigų, tad kad vaikai galėtų planuotis finansus stovyklos kainą paskelbėm „apvalia“ – 100 litų. Už 11 dienų tarptautinę stovyklą, įskaitant viską : kelionę Molėtai – Lodzė – Molėtai, maitinimą, programą ir apgyvendinimą. Spėkit kiek norinčių surinkom – lygiai 8 ( penkios sesės ir trys broliai) – visi ir išvažiavom.

Dar daugiau nustebimų laukė atvykus (apie Simple express autobusus su kompiuteriuku kiekvienoje sėdimoj vietoje – nesiplėsiu). Organizatoriai nuolat pabrėždavo, kad tai ne tipinė hercerų stovykla, o sąskrydis, jamboree ir vis tiek stebino daug kas. Stovyklavom mieste, tiesiogine žodžio prasme – nuo tramvajaus stotelės iki stovyklos vartų gal 20 metrų. Stovykla – mokyklos stadione, gyvenom kareiviškose palapinėse, miegojom lovose (sudedamose , tiesa, bet su gimnastikos čiužiniais ir dviem apklotais). Nors naktimis tradiciškai budėjo lenkų skautai, bet be jų stovykloje nuolat buvo policijos ekipažas, kitas policijos ekipažas lydėjo visose išvykose ir ekskursijose. Ežero, nei jokio kito vandens telkinio, aišku, nebuvo, bet buvo dušai (su nuolat karštu vandeniu), ekskursija į akvaparką ir gaisrininkų ekipažas, padaręs didelį, didelį dušą karščiausią dieną. Kitomis dienomis visi norintys laistėsi sodo žarnomis, vandeniu pripildytais balionais ar tiesiog kibirais ir puodeliais. Vakaro laužų (ir apskritai jokios atviros ugnies) nebuvo irgi, jei neskaičiuoti vieno išvykos metu , kažkokios vilos teritorijoje irgi , beje, saugomo gaisrininkų ekipažo. Nebuvo rikiuočių, švilpukų griežtos tvarkos (vėluoti iki 15 minučių – laikoma norma) ir dar daug ko, be ko mes neįsivaizduojame skautiškos stovyklos... Bet buvo daugybė ekskursijų po miestą ir muziejus, išvykų po apylinkes, skautiškų žaidimų ir rankdarbių pamokėlių, dainų skambant gitarai ir tarptautinių pažinčių.

Pati stovykla buvo skirta 100 - tosioms mūšio prie Lodzės ( I pasaulinio karo metu ), laikomo didžiausiu manevriniu mūšiu ir lyginamo su Verdenu vakarų fronte, metinėms paminėti. Tad programoje nemažai vietos užėmė veiklos skirtos istorijai ir I pasauliniam karui. Ir tiesa sakant, nebuvo viskas , jau taip „kaip kurorte“ : 20+ kilometrų orientacinis žygis po miestą, panašaus ilgio ekskursija ar pusantros valandos garbės sargyba įkalnėje karių kapinėse irgi reikalauja ir ištvermės ir įgūdžių...  Stovykla surengta Lodzės valdžios iniciatyva ir pilnai  jos finansuota. Aukštų pareigūnų dėmesys stovyklai irgi stebino – miesto meras ir Lodzės vaivadijos vadovas stovykloje lankėsi bent tris kartus.      

Ar vertėjo važiuoti? Be abejonės, taip:  pamatėm kitokį skautavimą, kitą šalį, miestą į kurį panašaus Lietuvoje nėra,  užmezgėm tiesioginius ryšius su 8 šalių skautais ir pas kai kuriuos iš jų dar būtinai apsilankysim, suradom naujų draugų ir užėmėm prizinę - 3-ią vietą (iš 9 šalių) bendroje skilčių varžybų įskaitoje.

Pabaigai trys trumpi patarimai tiems broliams ir sesėms kurie kaip ir mes kažkur važiuos pirmą kartą. Gal kitą vasarą, o gal jau po mėnesio:

1. Nežiopsokit – skautavimas pilnas fantastiškų galimybių, dažnai kainuojančių labai ne daug, o kartais ir visai nemokamų.
2. Mokykitės kalbų – jei iš anglų ar rusų prisimenate tik tuos kelis žodžius už kuriuos gavote „5“ per paskutinį mokyklos kontrolinį, tarptautinė stovykla praras didelę dalį savo spalvų, nors nuoširdi šypsena ir rankų gestai visada padeda;
3. Gitara ir dainos – pritarti dainuojantiems lenkiškai, vokiškai ar juolab gruziniškai vargu ar mokėsit, o tyliai sėdėdami kamputyje galit pasijust kiek svetimi „toj gyvenimo šventėj“