Sveiki broliai ir sesės,

Kovo 28d. Tauragės krašto Bišpilio tunto Ramualdo Marcinkaus daugovės skautai su dviem "prisiplakėliais" iš Nemuno draugovės išėjome į pavasarinį žygį. Didžiąją dalį skautų sudarė jaunesnieji skautai, tad mūsų žygis nebuvo nei labai ilgas, nei labai trumpas - apie 11km. Ėjome palei Mituvos upę išsiraizgiusią visame Jurbarko rajone.

Beeidami musprendėme patikrintį savo skautų ryžtą. Sustojome prie Mituvos upės vienas iš patyrusių skautų tarė:

"Broliai ir sesės praėjimo toliau nėra, pakilęs vanduo visur toliau užsemta teks perplaukti Mituvą." Koks kilo sąmyšis viena sesė šaukia - nemoku plaukti, kita sesė - juk šaltas vanduo nuskęsim.

Tačiau keli broliai buvo pasiruošę bet kam, nedaug betrūko ,kad būtų į vandenį šokę. :) 

Po šio išbandymo buvome jau netoli savo tikslo tačiau reikėjo įlipti į nemenką kalną ir mūsų sesės įsitikino ,kad lazda žygyje yra neatsiejamas skauto atributas. Dar paėjėję atėjome į vietą kur įsikursime. Aplink pasaka: paukšteliai čiulba, saulutė šildo, aplink žibuoklės mėlynuoja tiesioj rojus Dievo ausy. :)

Užsikūrėme laužą, pasistiprinome laikas kažką veikti. O veikti tikrai yra ką patyrę skautai su vadove Vaida palėpė lobį. Vyko įnirtingos kautynės dėl super lobio. Mūsų draugovėje yra daug berniukų o kas patinka berniukams? O gi karas! Žaidėme vėliavų užgrobimą vyko įnirtinga kova kol vis dėl to viena vėliava buvo užkariauta. Gryžome į stovyklavietę pasistiprinome, susitvarkėme ir ilgas kelias namo :)

Dar keliatas akimirkų iš žygio: