Šiandien, sugrėbusi paskutinius beržų lapus nuo ežero pakrantės pagalvojau, kad jau viskas. Paskutiniai rudens likučiai sutvarkyti - metas ruoštis žiemai ir pirmajam sniegui. Vakarai po truputį darosi tamsūs ir vėsūs, tad vis dažniau norisi likti namie susisupus į šiltą pledą ir skaityti. Dėl to labai džiaugiuosi, kad spalį skautatinklyje skaityti tikrai buvo ką.

Mėnesis prasidėjo vyr. skautininkės Ievos pasidalinimu apie pirmąjį Lietuvos skautijos labdaros-paramos vakarą. O sesė Vaiva savo ruožtu pasakojo apie skautų namus. Buvo labai džiugu skautatinklyje ir vėl pamatyti brolį Pavelą, kuris parašė pamąstymą apie tai, kodėl skautavime labai svarbi yra disciplina.

Mėnesio naudingiausiomis matyt galima skelbti seses Rūtą ir Kornelija. Sesė Rūta parengė ir skautatinklyje pasidalino puikia knyga apie vaistažolės. Šniurkščiojant nosimi ir malšinant gerklės skausmą taip ir norėtųsi išbandyti kokią įdomią arbatą, kurios receptą galima rasti knygoje. O sesė Kornelija parašė puikią apžvalgą apie labai gerą skautišką knygą - "Rovering to success". Tikrai verta paskaityti!

Kaipgi spalis be JOTI-JOTA įspūdžių. O tarptautinis skautavimas šįkart įdomiausias buvo skautėms. Sesė Lavija iš Panevėžio pasakojo apie savo draugovės nuotykius, o sesė Dominyka iš Viniaus netgi pasidalino specialiu filmuku. Kadangi sesė Lavija buvo ypač aktyvi ir ne tik dalyvavo ir dalinosi JOTI-JOTA nuotykiais, bet dar ir pasakojo apie savo skiltį, ji tapo mėnesio skaute. Valio sese, dalinkis daugiau!

Mėnesio iššūkis taip pat sulaukė įvairiausių dalyvių. Jau minėta sesė Lavija papasakojo apie Kengūrų skilties susikūrimą, o sesė Akvilė supažindino su Lapėmis. Sesė Julija iš Klaipėdos  pasidalino Pamario tunto istorija - verta pasmalsauti, kaip prie jūros kūrėsi skautai. Džiugu eteryje ir vėl pamatyti sesę Jorę, kuri pasakojo apie labai ypatingą vietą - skautų įkūrėjo Robert'o Baden-Powell'io svajonę - Kanderštego skautų centrą Šveicarijoje, kuris šiemet švenčia 90-metį.

Dar labai noriu pasidžiaugti broliu Sauliumi, kuris surinko ir sudėliojo labai įdomią bei naudingą informaciją - svarbiausias Lietuvos skautijos datas, nuo pat organizacijos įkūrimo bei sesių ir brolių vardus, kurie nuo pat pradžių buvo vadijų nariai. Aš pati atradau labai įdomių faktų, tad rekomentuoju ir kitiems paskaityti.

Šįkart tikrai sunku išsirinkti mėnesio iššūkio nugalėtojus, nes visos istorijos vertingos ir įdomios. Visgi, kadangi šįkart buvo ypač džiugu skautatinklyje sulaukti sesių skaučių, mėnesio iššūkio nugalėtoja skelbiu sesę Akvilę Višniauskaitę! Valio!

Lapkričio mėnuo skautatinklyje: “Tarp skautų esu saugus!”

Lapkričio iššūkis kviečia dalytis nutikimais. Tikrais ir išgalvotais, nupieštais, nufilmuotais, užrašytais, o gal net sudainuotais. Papasakok išradingai! Visi šie pasakojimai turėtų sietis su mėnesio tema – “Tarp skautų esu saugus!” Kaip padaryti, kad kartu jaustumėmės gerai ir kad skautautume saugiai? Kaip saugome vieni kitus stovyklose ir žygiuose? Kaip sukuriame draugišką atmosferą sueigose? Skautas budrus – kaip jis saugo kitus, nebūtinai skautus?.

Nuo ko pradėti savo pasakojimą? Štai Tau kelios situacijos. Visos jos galėtų baigtis skirtingai – priklauso nuo į jas įsipainiojusių žmonių pasirinkimų. Pagalvok: kurios pabaigos geresnės, kurios ne tokios geros, ką kiekvienas iš istorijos dalyvių galėtų padaryti, kad visi liktų laimingi? Gali sukurti ir savo istoriją arba papasakoti tikrą nutikimą.

Situacija #1 Stovykla, visos skiltys ruošiasi pionerijos varžyboms, tad nuo ryto kartojatės mazgus. Dar neseniai skautauji ir tau baisiai nesiseka. Štai ir vadovas neapsikentęs garsiai prie visų pareiškė, kad esi atgrubnagis (-ė) ir tiesiog nesugebi nieko normaliai išmokti. Kiti skilties nariai taip pat žvalgosi ir šnabždasi tarpusavyje. “Ko tu išvis čia važiavai?” – nugirsti einant pro šalį mestą repliką…

Situacija #2 Vieną dieną viena tavo tunto skautukė susikūrė ask.fm paskyrą ir pasidalino ja savo Facebook’e. Netrukus “ask’ą” užplūdo lavina anoniminių klausimų, į kuriuos mažoji sesutė atsakinėjo nieko neslėpdama: “Koks tavo namų adresas?” “Kiek gauni kišenpinigių?” ir taip toliau. Po dienos kitos klausimai ir komentarai ėmė darytis vis įžūlesni: “Ar tu visada tokia nenormali?” “Gal tau su galva negerai?” Ir netgi pikti: “Durnė!!!” “Geriau jau nesirodyk akyse!”..

Situacija #3 Vieną karštą pavasario dieną Marija atėjo į sueigą su ilgarankoviu megztiniu. Akylesnės sesės pastebėjo, kad megztukas slepia mėlynėmis nusėtas rankas. Dar po savaitės Marija pasirodė su prakirsta lūpa ir mėlyniuotomis blauzdomis. Paklausta, kas nutiko, atsakė, kad nukrito, lipdama laiptais. Dar kitą savaitę Marijos sueigoje nebuvo, kitą savaitę – taip pat. Į skiltininkės skambutį atsiliepusi Marija paprašė ją palikti ramybėje…

Sesė Laima ir skautatinklio komanda