Tai buvo labai neįprasta stovykla. Mes jau beveik įpusėjus rudeniui miegojom palapinėse ir plaukiojom su plaustais, leidom laiką prie laužo ir kepėme zefyrus. Ši stovykla buvo labai linksma, neteko nei akimirkos liūdėti, atvykę patyrėm  tiek daug nuotykių!

Mes leidomės į žygį, kuriame laukė nemažai išbandymų. Nors žygyje mus užklupo lietus (ne vieną kartą), bet tai nesugadino mūsų nuotaikos, kurią kėlė linksmos ir ištvermės reikalaujančios užduotys. Taip pat tiesiog negalima nepaminėt „nuostabaus pasiplaukiojimo“ Skaisčio ežere. Plauste plaukti buvo smagu ir dar tie bebrai, negailintys mums šaltų vandens purslų. Bet plaukiojom mes irgi ne šiaip sau: atsakinėjome į pakankamai suktus (pavyzdžiui: kiek daugiausia kiaušinių galima suvalgyti tuščiu skrandžiu?) klausimus,o suklydus tekdavo vėl plaukti aplink plūdurą. Deja, ne visi liko sveiki. Plūduras, veiksmui einant į pabaigą, nutrūko ir jau ketino išplaukti į plačius vandenis, bet mes jį išgelbėjom!

Ir jau atėjus vakarui, užuodus seną, gerai pažįstamą dūmų kvapą, mes rinkomės prie šilto laužo. Susirinkę labai gerai laiką leidom. Visi galėjo išreikšti savo gabumus perkurdami dainas: buvo tikrai labai linksma, kai grupelės, pamiršusios žodžius, improvizavo. Taigi sezonas uždarytas, bet mes vis dar gyvenam stovyklavimo prisiminimais. Ir tikrai nebaigsime savo skautavimo, jį tęsime nors ir ne palapinėse.

Minijus Montvila, kandidatas į pat.sk., "Juodojo perlo“  valtis