2006-04-04

Ledlaužis IV - “Žeimenos karavanas”

Kuomet kiemsargiai vangiai tipeno Vilniaus senamiesčio gatvėmis nešini trispalvių, tuo pat metų šviečiant skaisčiai vasario 16 ryto saulei grupelė pakvaišusių ir nesąmonių ištroškusių skautų pasileido į kelionę.

Be tokių žygio atributų kaip kuprinė, miegmaišis, šliosas dešros jų inventorių sudarė ir baidarės. Baidarės vasario mėnesį spaudžiant šaltukui atrodytų tikrai neįmanomas dalykas, bet taip tikrai nebuvo.
Karavano pradžia buvo daug žadanti, nes dar nepasiekę upės, kai kurie dalyviai bemat ėmė ir išbandė savo rūbų atsparumą gretimuose vandens telkiniuose.
Viskas prasidėjo Dievo užmirštame kaime kuomet buvo duotas startas ir per laukus vilkdami paskui save baidares pajudėjo broliai ir sesės.
Estafetinis bėgimas su baidarėmis iki upės daug kam kainavo begales pastangų. Atbridus iki Žeimenos nesimatė nei vieno tekančio vandens ruoželio, o buvo girdėti tik nuostabus upės čiurlenimas po kojomis.
Variantas buvo vienas ir vienintelis – ieškom to dėl ko mes čia atvažiavom. Vienas kitas vingis ir pasimatė pirmieji vandens ruožai. Visų noras tučtuojau lysti į vandenį ir plaukti patiems drąsiausiems kainavo persirengimo procedūrą. Kaip ten bebūtų karavanas nuo ledo perėjo ant vandens.

O tada ir prasidėjo – nuo vandens ant ledo, nuo ledo ant vandenį, o tada paplaukę dar mažumėlę ir vėl lipom ant ledo...

Turėjom ir vieną fenomenalų keliautoją, kuris liko už kadro, o didžiąją kelio dalį įveikė šliuoždamas slidėmis Žeimenos upe

Dar visam plaukimui net neįpusėjus ėmė viena baidarė ir nusprendė pažiūrėti koks ten tas vaizdelis po ledu. Neilgai teko jų laukti kol jie praneš šalčiausias naujienas. Spiegdami ir išsprogusiomis nuo šalčio akimis puolė jie į krantą, o tiksliau ant tvirtojo Žeimenos ledo.

Ties šiuo įvykių nuotykiai dar nesibaigė, nes kiekvienas naujas vingis ar traškantis ledas žadėjo vis naujų, aštrių pojūčių.

Nežinau kodėl, bet tiltukai labai masino visus, gal dėl to, kad ant jų buvo galima prisigalvoti dar daugiau nesąmonių...

Metras po metro, yris po yrio galima buvo grožėtis iš pirmo žvilgsnio ne žemiškomis figūromis, kurių buvo pilnos pakrantės. Įvairios ledo figūrėlės, nepaprasto grožio ledo lytys suteikė karavanui žavesio ir niekad neišdildomų įspūdžių.

Kuo toliau, tuo kelionė labiau vargino, nerandant ilgų tekančio vandens ruožų moralė pas visus ėmė mažėti. Jėgos seko, o diena ėjo į pabaigą. Kai kam buvo jau visai prastai...

Tačiau visų kovinę dvasią palaikė bendra komandinė parama vieni kitiems ir naujos nesąmonės, kurios buvo daromos viena po kitos

Ačiū vasario 16-ąjai, kad jis buvo fantastiškai saulėta
Ačiū tiems, kas daugiau ar mažiau prisidėjo prie karavano organizavimo
Ačiū dalyvavusioms sesėms Zylei, Laumei ir Štai
Ačiū taip pat ir broliams Jarui, Juliui, Jurgiui, Bubukui ir Bacui (B B komandai), Tomui, Bajorui, Pagreičiui, Martyškai, Kubiui, Kurui ir Rukštei.

“Žeimenos karavano” orgkomas

Kas Naujo?

Skautų naujienos

2006-04-04

Ledlaužis IV - “Žeimenos karavanas”