„Bet kodėl mes cituojame būtent jį? Todėl, kad jis buvo Žmogus!“

Kolumbas

Man dažnai vis sako, kad vaikai labiau nori žaisti su draugais, negu „žaisti“ skautus. Į tokius pasakymus aš visada atsakau, kad matyt, yra sunku juos įkvėpti, ne kiekvienas tai moka (paprastai paaiškinti kas, su kuo ir kodėl). Čia tas amžinasis klausimas, kas kiekvienam yra skautavimas. Ir kiekvienu tavo gyvenimo laikotarpiu  atsakymas bus vis kitoks.

Taigi pasiūlysiu keletą variantų, ką aš pasakyčiau vaikams (aišku, prie kiekvieno žmogaus reikia prieiti savaip, priklausomai nuo to, kas jis, kokios jo vertybes ir, kuo jis domisi).

Romantinis požiūris

Įsivaizduok: vakaras miške, mes sėdime nedideliame patikimų žmonių ratelyje aplink spragsintį lauželį. Naktiniai paukščiai mus stebi, o skambanti gitara vėl rankose, iš jos staiga dar kartą nuskries aidas, kuris nubėgs tarp medžių persipindamas su laužo garsais. Ir kažkas, labai artimas tau, tyliai pasakys: „kaip gerai, kad mes čia vėl visi kartu susirinkom“. O rytoj bus žygis per lietų ir tikriausiai bus sunku, bet vėliau šokinėsim iš džiaugsmo, kad jį įveikėm. O po jo aš tikrai galėsiu tavimi pasitikėti, nes tu tai įrodei. O kai aušra mus pažadins, paliksime tą vietą dar gražesnę, negu radome, prisimindami tuos, kurie išėjo prieš mus ir – galbūt į geresnį pasaulį. Ir aš tikrai tikiu, kad sakydamas tau broli arba sese, galiu laikyti tave savos šeimos nariu – tokiu, kuris nepaves.

Išgyvenimo požiūris  

Ar matei Bear Grylls ar panašių išskirtinių jėgų žmogelių, kurie gali išgyventi bet kur, išsisukti iš bet kokios situacijos? Skautiška programa irgi suteikia tokių įgūdžių. Bet dar
daugiau – ji suteikia sugebėjimą po savęs nepalikti pėdsakų, nes skautas – tai žvalgas, nors ir civilis, bet jis pastoviai žvalgosi savo gyvenime, vysto savo gebėjimus (ir fizinius, ir protinius). Ir svarbiausias iš tų sugebėjimų – išlikti Žmogumi.

Savanorystės požiūris  

Tik darydamas kažką kitiems, pritaikydamas skautų įstatus, galėsi pajausti visą skautiškos sistemos galingumą, nes kai duodi – atgal tu gauni dvigubai (supratimo, įgūdžių, džiaugsmo ir pasitenkinimo). Skautai – tokia terpė, kur kiekvienas gali realizuoti savo sugebėjimus, juos patobulinti. Čia mes žaidžiame gyvenimą, gyvenimiškas situacijas ir gaudamas atsakomybės tu tikrai pajunti, kad nuo to, kaip tai įgyvendinsi, priklausys bendra veikla.

Pilietiškumo požiūris

Mūsų protėviai kovojo už tai, kad šita žemė būtų vadinama Lietuva. Bet žemė taip pat yra ir žmonės, gyvenantys joje. Ar mes dabar taip lengvai galime atsisakyti žodžio Lietuva (už kurią pralieta labai daug kraujo), mūsų identiteto? Niekas niekada už pinigus nepadarys vaikų geresniais piliečiais, nes jam už tai užmokėjo. Jeigu nėra idėjos, dėl kurios visa tai daroma, nebus ir rezultato, ir žodis Lietuva bus išstumtas iš gyvenimo... Auganti karta – tai tie, kurie eis su tavimi ir tik nuo to, kaip tu savo pavyzdžiu sugebėsi jiems įkvėpti pilietiškumo, panaudodamas skautiškus metodus, priklausys jų skautiškas kelias. Juk tam ir sukurtas skautavimas – kad padėtume vieni kitiems, kad gyventume ne tik žodžiais, bet ir darbais (o tam reikia įgūdžių). Bet tuo reikia užsidegti patiems – kaip mūsų tėvai ir proseneliai. Ir nežiūrint į visus išbandymus ir nusivylimus, savo ugnimi reikia uždegti jaunosios kartos širdis, sušildyti jas ir apšviesti jiems kelią.

Pragmatinis požiūris 

O tu niekada nesusimąstei, kodėl yra žmonės, kurie turi savo verslą, dirba kietais inžinieriais tarptautinėse korporacijose, daug žino ir į kiekvieną klausimą visada turi ką atsakyti? Jie mato pasaulį plačiai ir gali išsisukti iš bet kokios situacijos. Bet yra bevardė
minia – sportiniuose kostiumuose, rūkantys, girtuokliaujantys ir visas savo pastangas dedantys tam, kad parodytų, kokie yra kieti – o dirba jie valytojais arba statybininkais... Kiekvienas žmogus renkasi savo kelią: arba lavinti įgūdžius, tobulėti dvasiškai/ fiziškai/ protiškai ir formuoti požiūrį, kuris pravers gyvenime arba būti „pasiturinčiu“ tipu su kasdienybe, kupina keiksmažodžių, bachūrų, pupyčių ir alkoholio...