2012-10-16
Kolyno miesto skautavimo receptas, arba svečiuose pas Čekijos skautus
Svečiuose pas „old style“ skautus Čekijoje...
Svečiuose pas „old style“ skautus Čekijoje...
Prieš keletą metų pagaliau pavyko aplankyti jau seniai pažįstamą skautą Jan‘ą Hor‘ą iš Kolyno miesto Čekijoje bei taip pat susitikti su to miesto skautais (su septyniais Varnų draugovės berniukais). Po šilto susitikimo ir tik man sušukto Varnų šūkio teko šiek tiek stebėti, kaip vyksta draugovės sueiga ir taip pat artimiau su visais pabendrauti. Kad būtų aiškiau, išvardinsiu įdomiausius dalykus, apie kuriuos sužinojau susitikimo metu, o kelis iš jų papildysiu gyvais pašnekesiais.
Jan. Pavel, ar žinai, kad čekai yra nacionalistai?
Pavel. Girdėjau.
Jan. Todėl mums yra lengviau suprasti lietuvius, kurie taip pat nori išsaugoti savo kalbą ir tradicijas. Taip istoriškai susiklostė, kad mūsų draugovės nariai yra tik čekai. Ne čekų mes nepriimame. Nes jie ir jų tėvai nesupranta mūsų čekiškų tradicijų.
Michal. Žinai, ta programa, sudaryta pagal dabartines edukologijos naujoves, mums yra visiškai netinkama. „Vaikai, pažiūrėkite... Ką jūs apie tai galvojate...? Ir t.t. ir pan..“ Skautavimas yra tikras tuomet, kai suaugęs vyras, kuris yra vyresnysis brolis, kažką pasakoja ar rodo berniukui, savo mažesniajam broliui.
Pavel. Tai yra mokymas per pavyzdį? Toks metodas, kai svarbiausią vaidmenį atlieka suaugusio žmogaus autoriteteas?
Michal. Būtent.
Jan. Ir mergaitėms turi vadovauti merginos, o berniukams – vyrai. Nes laikui bėgant įvyko taip, kad mergaitės nebesupranta berniukų skautavimo, o berniukai – mergaičių. Nesenai bandėme daryti bendrą stovyklą – visiška nesėkmė. Geriau veikti atskirai.
Pavel. O berniukais su mergaitėmis kaip nors bendrauja?
Jan. Taip. Pirmadieniais renkasi mergaitės, trečiadieniais – berniukai, ketvirtadieniais – jaunesnieji skautai, penktadieniais vyksta visos draugovės susirinkimas. Šiandien [penktadienį], kaip jau matei, vaikai diskutavo apie viešojo bendravimo įgūdžius.
Pavel. Ir kaip?
Jan. Čekijoje yra problema, kad vaikai nekontroliuoja savo žodžio laisvės. Pvz.: socialiniame tinklalapyje „Facebook“ parašo: „Mano mokytoja karvė“. O mokytoja tai perskaito ir kyla skandalas. Arba kai mūsų nariams pradeda rašyti vaikų tvirkintojai, kaip tuomet vaikams reikia elgtis? Todėl ir nagrinėjame su vaikais šią ir daug panašių temų.
Pavel. O ar veikai draugovių sistema?
Jan. Matai, kiek iš draugovės gali išaugti lyderių – būsimų vadovų? Vienas, daugiausia du. O kadangi visa veikla vyksta skiltimis, tai iš kiekvienos galima išauginti vieną ar du lyderius. Tai draugovės lygmeniu išeina mažiausiai 5–6..
Pavel. Taip išeina, kad skiltyse svarbiausia yra asmeninis tobulėjimas ir darbas komandoje, o draugovėje - bendravimas?
Jan. Taip.
Pavel. Žinai, pažįstu daug vyr. skautų, kurie geria, rūko, bet taip pat labai aktyviai ir gerai skautauja. Kokia situacija yra čia?
Jan. Čekijoje irgi tokių yra. Bet skautavimas yra gyvenimo būdas. Tai ne šiaip gražūs žodžiai. Tai gyvenimo filosofija, kurią tu priimi į savo širdį. Pavyzdžiui, dauguma mūsų vadovų – studentai ir jie negeria, nerūko, gyvena kartu bei labai skautiškai.

Kolyno miesto skautai yra labai šilti žmonės ir mes (esu rusas, o čekai jų nemėgsta) puikiai vieni kitus supratome. Skautų judėjimas tuo ir unikalus, nes jam nesvarbūs religiniai ar tautiniai skirtumai.
Gilv. Pavel M. aka Gintarinis Sabalas