Jei Lietuvos skautija būtų miestas – koks jis būtų? Šitą klausimą jau prieš keletą metų buvau uždavusi senojo skautatinklio forumuose.

Šiandien vėl vis kyla tas pats klausimas. Koks mes esame miestas?

Jaukus ir mažas kaip Zapyškis, ar didelis, judrus ir kvapą gniaužiantis kaip Niujorkas?

Kokiu vienu žodžiu tiksliausiai galima apibūdinanti tai, ką veikiame?

Kodėl keli šimtai suaugusių žmonių kasmet savo vasaroje iš anksto numato savaitę streso, nemigos, lakstymo paskui murzinus ne savo vaikus ir gyvenimo be patogumų, o paskui dar vadina tai atostogomis?

Jei reikėtų pinigais įvertinti tai, ką gavai skautaudamas, kiek nulių prirašytum?

Ar yra koks nors skirtumas kaip skautauti – priklausant Lietuvos skautijai ar ne?

Ar kas nors pasikeistų, jei dingtų Pirmija ir Taryba?

Kokia vertybė skautams yra pati pati svarbiausia?

Koks yra vasaros stovyklos tikslas?

Kas tave labiausiai džiugina skautaujant?

Jei galėtum padaryti vieną mažą darbą Lietuvos skautijos labui – koks jis būtų?

Kokias mintis tau kelia žodis „pramoga“? O „tarnauti“? „Budėti“? Ar galima budėti suderinant pramogą su tarnavimu?

Kas tau yra skautiškas pavyzdys?

Kas svarbiau: paklusnumas ar tiesumas?

Ar bandydami padėti artimui kartais nedarome atvirkščiai?

Kodėl mes turime kaklaraiščius?

Kodėl saliutuojame keldami vėliavą?

Kodėl reikia kas dieną padaryti po gerąjį darbelį?

Kodėl mūsų programa vyksta pagal amžiaus grupes?

Kodėl rikiuotėje reikia šūkio?

Kodėl be įžodžio negaliu užsirišti patinkančios spalvos kaklaraiščio?

Kodėl dvišakę lazdą nešiotis gali tik vyčiai?

Ar sesių ir brolių programa yra skirtinga ar ta pati?

--

Jei nežinai, ką veikti per sueigą:

A. Jei norisi kokybės skiriant visą dėmesį vienai temai:

1. Išsirinkit vieną klausimą
2. Pasidalinkite į mažesnes grupeles ir ant lapo surašykite bet kokias, į galvą ateinančias mintis (susijusias su klausimu)
3. Kiekviena grupelė išrenka po tris geriausias arba įdomiausias mintis.
4. Kelios grupelės susijungia į vieną, pasidalina savo mintimis, aptaria jas ir vėl išrenka tris geriausias.
5. Taip jungiamasi tol, kol visi grįžta į vieną grupelę ir turi tris geriausias mintis. Aptarus jas galima:
   1. Padaryti iš jų plakatą ir papuošti sueigų kambarį;
   2. Parašyti straipsnį į skautatinklį;
   3. Sugalvoti, kaip tokią temą galima papasakoti vilkiukams arba kitai amžiaus grupei, suplanuoti tam skirtą sueigą ir pravesti ją.

B. Jei norisi efekto „du viename“ dar ir susipažįstant su skautiška literatūra:

1. Visi išsirenka po klausimą (galima daryti poromis arba trijulėmis);
2. Per savaitę iki sueigos skaitosi skautišką literatūrą ir ieško ten minčių bei atsakymų (vadovas turėtų paruošti špargalkę ar kitaip padėti su šaltiniais);
3. Susirinkusi reikalingą medžiagą ir papildžiusi ją savo mintimis, kiekviena grupelė sugalvoja, kaip kūrybiškai ir per 10 min visa tai pristatyti.
4. Sueigos metu kiekviena grupelė praveda po užsiėmimą ir visiems būna labai smagu, įdomu bei naudinga.

C. Jei sėdėti patalpoje – nesąmonė:

1. Gali vykti orientacinis žaidimas, kuriame vietoje įprastų užduočių būtų klausimai, o grupelės vietoje to, kad lakstytų, eidamos aptartų rastą klausimą;
2. Jei vadovas turi skaitinių kolekciją, tai vakare prie laužo galima pasiklausyti istorijos „į temą“, o tada pasišnekėti ieškant atsakymų į pasirinktą klausimą;
3. Galima susitarti, su vyčiais ar vyr. skautėmis, kad priimtų į svečius ir, atėjus sutartam laikui, pasibeldus į jų pastovyklės vartus visko išsiklausinėti.

Dar galima: piešti, stovėti ant galvos, kurti filmuką, daryti apklausą, vaidinti, bandyt rast atsakymą žvaigždėse arba laužo dūmuose, paklausti vilkiukų (jie geriausiai viską žino), kiekvienam klausimui sugalvoti bent po 20 susijusių klausimų, daryti debatus, daryti ekskursiją į tarybos/pirmijos/krašto vadovų sueigą. Ir, aišku, viskuo pasidalinti skautatinklyje.

Tadam! Gražių, įdomių ir vertingų sueigų.

Ruoškit klausimų arsenalus vasarai, nes stovyklos yra geriausia vieta visiems kodėlčiukams.

s. Jorė