Kokia akademijų programa? Kas iš tikro slepiasi po temų pavadinimais? Kokie bus lektoriai? 

Atsakome į šiuos tris paprastus, bet svarbius klausimus:

PROGRAMA

Registruodamasis į Akademijas privalėjai nurodyti dominančias temas. Tačiau tai nereiškia, kad negali keisti nuomonės ir pasirinkti kitų temų. Priešingai – peržiūrėk programą ir temų aprašymus ir, jeigu kažkas atrodo įdomu, susidėliok savo programą. Tavo pasirinkimas buvo svarbus - padėjo mums pamatyti, kurios temos yra labiausiai aktualios ir svarbiausios, kurias reikia kartoti po keletą kartų ar daryti visiems kartu.

Preliminari akademijų programa (gali šiek tiek keistis):

LEKTORIAI

Pristatome Tau lektorius – žmones, kurie Akademijose mielai dalinsis savo patirtimi ir žiniomis.

Jolita Buzaitytė – Kašalynienė

Sesė Jolita yra socialinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros vedėja, dėstytoja. Grupės santykių Tavistock‘o institute (D. Britanija) asistentė. Skautauja virš 15 m. Yra vadovavusi „Vilniaus skautų centrui“, keletą kadencijų patirtimi dalinosi Lietuvos skautijos Taryboje, buvo Tarybos pirmininke. Baigusi aukščiausius tarptautinius skautiškus Gilvell‘io kursus.

Vytautas Rukštelė

Brolis Vytautas yra komandos kūrimo bei vystymo specialistas. Pagal specialybę – istorikas, taip pat turi žurnalistikos patirties, kurią įgijo studijuodamas Norvegijoje (Skjeberg’o mokykloje Sportą ir Sporto žurnalistiką). Daugiau nei 8 metai sėkmingo darbo kuriant komandas bei tobulinant komandinius įgūdžius tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Skautauja virš 15 m. Yra vadovavęs didžiausiam Vilniaus skautų vienetui – „Kernavės“ tuntui. Yra skautas vytis.

Dainius Urbanavičius

Viešojo administravimo ir vadybos doktorantas, Klaipėdos universiteto dėstytojas. Kokybės vadybos ekspertas ir vadybos seminarų (treiningų) vadovas temomis:

LEAN, Organizacijos veiklos rodiklių nustatymas (BSC), Procesų modeliavimas ir valdymas, Organizacinių problemų sprendimas, Paraiškų ruošimas ir projektų valdymas, Personalo motyvacija, Lyderiavimas. Skautauja virš 15 m. Yra vadovavęs didžiausiam Klaipėdos krašto skautų vienetui – „Pamario“ tuntui. Keletą kadencijų patirtimi dalinosi Lietuvos skautijos Taryboje. Baigęs aukščiausius tarptautinius skautiškus Gilvell‘io kursus. Yra skautas vytis.

Mykolas Valainis

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologas, Mykolo Romerio universiteto lektorius. Daug praktikos įgijęs dirbdamas ir savanoriaudamas Psichologinės pagalbos tarnyboje „Jaunimo linija“, vaikų globos namuose ,,Atsigręžk“ ir „Viltis“. „Mėgstu savo darbą, nes tai yra galimybė padėti kitiems įveikti savo sunkumus ir "augti" dvasine/psichologine prasme. Žinoma, tai taip pat yra galimybė augti ir pačiam“ – sako Mykolas Valainis.

Milutin Milosevič

 7 metus dirbęs profesionalu Pasaulinio skautų judėjimo Europos biure – buvęs atsakingas už Suaugusių savanorių paieškų, apmokymų ir palaikymo strategijų kūrimą ir rekomendacijas 40-čiai Europos šalių skautų organizacijų. „Priesiekęs“ aplinkosaugininkas ir ekologas. Paruošęs daugiau nei 5 tarptautines savanorių mokymo metodikas. Mėgstantis daug keliauti po visą pasaulį ir rašantis „blogą“ – brolis iš Serbijos Milutinas.

TEMOS

Toliau apie tai, kas slepiasi po temų pavadinimais. Perskaityk ir pagalvok, kaip susidėliosi savo asmeninę mokymosi programą:

Jaunimo programos įgyvendinimas - Neformalaus ugdymo metodų naudojimo galimybės skautiškoje ugdymo programoje – šioje temoje dalyviai taps „vaikais“ ir per teorines bei praktines užduotis bus pristatyta, kokias vertybes ugdome skautiškoje veikloje kiekvienoje amžiaus grupėje bei kokiais metodais, būdais, per ką jos ugdomos.

Sauga – mokymai, kurių metu pristatomi higienos normos reikalavimai, privalomi asmenims, organizuojantiems stovyklas, stovyklų vadovams ir darbuotojams, kontrolę vykdančioms institucijoms. Ši higienos norma nustato pagrindinius vaikų poilsio stovyklų sveikatos saugos reikalavimus. Išduodami specialūs pažymėjimai.

Bendradarbiavimo įgūdžiai - Teorinė dalis: a) kodėl bendradarbiauti?; b) bendradarbiavimo sąlygos; c) bendradarbiavimo priešai; d) bendradarbiavimo įgūdžiai; e) bendradarbiavimas skautiškose organizacijose vietiniu ir tarptautiniu mastu. Praktinės užduotys: praktinės rolės simuliacijos “Kalinio dilema”; “raidės”; “mirusios žuvys”.

Konfliktų valdymas - Šioje mokymų dalyje dalyviai susipažins su konfliktų rūšimis, tipais ir priežastimis, sužinos kokie yra konfliktų raidos etapai bei jų pasekmės. Taip pat bus nagrinėjami konfliktų sprendimo būdai ir stiliai. Praktinėje dalyje bus naudojamos situacijos Forum teatro metodu.

Vertybių įtaka organizacijos vystymui(si) - Ideologinės organizacijos. Skautiškos ideologijos bruožai arba vertybės: bendruomeniškumas, tarnystė ir savanoriškumas, pilietiškumas, patriotiškumas, tikėjimas transcendentu (aukštesne jėga), demokratiškumas, ugdytinių įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus (savivalda), savarankiškumas, visapusiška asmens raida/ugdymas. Visuomenės vertybių kaita per paskutinius 100 m. Autokratinis, autoritarinis ir demokratinis režimai. Šių režimų esminiai skiriami bruožai, kokie lūkesčiai keliami piliečiams skirtinguose režimuose, kaip šie lūkesčiai įgyvendinami ugdymo sistemose, jų taikomuose principuose ir metoduose. Globalizacijos ir vartotojiškumo iššūkiai skautiškai ideologijai.

Neformaliojo vaikų ir jaunimo ugdymo organizacijų misijos, ugdymo programos elementų bei to atstovavimo struktūrose sąryšis – geros praktikos pavyzdžiai - dalyviai susipažins su Misijos prasme, paskirtimi organizacijoje, formulavimu. Taip pat – Misijos perteikimu organizacijos nariams bei visuomenei. bus naudojamasi egzistuojančiais įvairiose organizacijose (taip pat ir skautijoje) ugdymo elementais, kuriais nariams yra perduodama organizacijos Misijos prasmė. Nagrinėjami pavyzdžiai.

Demokratinių vertybių įgyvendinimas - joje dalyviai bus supažindinti su jaunimo įgalinimo, įtraukimo į sprendimų priėmimą sąvokų ištakomis – sprendimais, struktūromis. Bus pristatyti tyrimų rezultatai apie jaunimo pilietiškumo vystymą Europoje ir Lietuvoje, pateikti gerosios praktikos pavyzdžiai iš kitų šalių skautiškų organizacijų – bus pristatoma kitų šalių pavyzdžių „mugė“.

Praktinis ugdymas - dalyviai susipažins su stovyklavimo pagrindais bei esminėmis teorijomis kaip naudotis kompasu, žemėlapiu. Bus naudojami praktiniai elementai, kurie dalyviams leis patiems pabandyti kažką pasistatyti iš medienos, taip pat bus proga patiems orientuotis gamtoje ir bandyti įveikti paruoštą trasą su kompasu. Dalyviai turės galimybę patys pasiplanuoti žygio maršrutą nežinomoje vietovėje. 

Neformalus ugdymas savanoriškoje organizacijoje - Neformaliojo vaikų ir jaunimo ugdymo principai, atskleidžiami per formaliojo ir neformaliojo ugdymo principų lyginimą. Formalusis, neformalusis ir informalusis ugdymai, jų skirtumai. Skirtumai, senosios ugdymo sistemos, paveldėtos iš sovietinio režimo, ir naujosios ugdymo sistemos, ateinančios iš Vakarų demokratinio režimo įtampos. Paliečiama suaugusiųjų Mokymosi visą gyvenimą sąvoka ir praktinis pritaikymas. Kaip skautija sprendžia šiuos iššūkius? Kokie principai ir metodai naudojami?

Skirtingos apimties lauko (stovyklų, žygių) renginių vaikams ir jaunimui organizavimas - joje dalyviai susipažins su tuo, kaip reikia planuoti skirtingos apimties lauko renginius, kokius tikslus išsikelti, kaip planuotis maršrutą, kaip užtikrinti dalyvių saugumą, kokią veiklą vykdyti tokio renginio metu.

Amžiaus tarpsnių psichologija - Žmogaus raida yra nesibaigiantis iššūkių maratonas. Pasiekus vieną viršukalnę, atsiveria vis nauji iššūkiai, naujos perspektyvos. Nors asmens raida yra vientisas ir nenutrūkstantis procesas, skirstymas į t.t. amžiaus tarpsnius, padeda geriau ir atidžiau pažinti kiekvieno amžiaus tarpsnio specifiką. Bus pristatytos įvairių psichologijos sistemų amžiaus raidos stadijos, pateikti pavyzdžiai. Taip pat – nagrinėjami pačių dalyvių pateikti realūs pavyzdžiai. Dalyviai bus mokomi būdų, kaip padėti kitiems asmenims (vaikams) įveikti raidos uždavinius bei iššūkius, atrasti būdus kaip bent minimaliu laipsniu kompensuoti nepalankias vaiko aplinkos sąlygas, trukdančias jo tolesnei raidai.

Mokymosi/tobulėjimo metodai savanoriškoje organizacijoje - joje dalyviai susipažins su mentorystės, koučingo ir supervizijos sąvokomis ir galimybėmis taikyti šiuos mokymosi būdus skautijoje. Taip pat – pažvelgs plačiau į galimybes būti vadovu savanoriu. Buvimas savanoriu - tai ne tik tarnystė, bendravimas, bet ir didelės galimybės pačiam tobulėti bei išmokti naujų dalykų.

Veiklos planavimas - Veiklos organizavimas turi savų specifiškumų. Grupė - skautiškas vienetas - yra suburiama iš skirtingų narių, tad vadovui iškyla papildomų užduočių: nepažįstamų žmonių pažinimo, jų stipriųjų pusių atskleidimo, visos komandos sutelktumo, bendrų tikslų nustatymo, užduočių ir atsakomybių suteikimo, darbo organizavimo, laiko ir materialinių išteklių paskirstymo, konfliktų sprendimo, dvasios palaikymo.

Skirtingos streso įveikos ir emocinė savanorio kompetencija - Stresas yra neatsiejama žmogaus egzistencijos dalis. Jis verčia žmones tobulėti, siekti, bet kartu sukuria ir grėsmes sveikatai bei psichologinei gerovei. Savanorio emocinės kompetencijos jausmas priklauso ne tik nuo objektyvių pasiekimų, bet ir nuo subjektyvaus reikšmingumo prie tų pasiekimų. Mokymų metu dalyviai bus mokomi suprasti, kokie yra biologiniai ir psichologiniai reakcijos į stresą elementai. Apžvelgiamos teorijos. Bus siekiama ugdyti gebėjimą atpažinti asmenines neadaptyvias (self-defeating) reakcijas į stresą bei iškylančius iššūkius. Bus mokoma, kaip pakeisti ydingas strategijas adaptyvesnėmis, orientuotomis į augimą įveikos strategijomis.

Iki pasimatymo akademijoje!

Skautų akademijos finansuojamos Europos struktūrinio fondo lėšomis pagal žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą. Projektas “Dievui. Tėvynei. Artimui.”, kodas VP1-2.2-ŠMM-10-V-02-015.