Kas Naujo?

Skautų naujienos

2012-04-20

Marijampolės skautų pavasarinis apsilankymas pas senelius

Šypsena - tai pro tavo veido langą šviečianti šviesa, kuri sako žmonėms, jog tavo širdis yra namie. ( Bruno Ferrero )

 

     Šiltą balandžio 11-osios popietę, kai pavasarinė saulė jau ritosi per Suvalkijos lygumas vakarų pusės link, žvirblis besišildydamas jos spinduliuose išgirdo skambant liaudišką muziką, todėl nutūpė pailsėti ant švelniai vėjo glostomos senos vyšnios šakos pasiklausyti jo ausiai neįprastų muzikos garsų. Šie įstabūs garsai sklido iš Šv. Marijos globos namų. Susirinkusiems senoliams šoko Marijampolės muzikos mokyklos tautinių šokių kolektyvo „Javonėlis“ šokėjai. Mažasis giesmininkas nepastebėjo, kaip baigėsi šokis, ir tik nutilusi muzika atkreipė paukštelio dėmesį į pasitempusius šokėjus. Žvirbliokas vos spėjo pasikedenti plunksnas, kai šokėjams plūstelėjus iš salės, juos pakeitė sugužėjęs uniformomis pasipuošusių skautų būrys su vadove A. Levickiene priešakyje. Paukštelis ištempė kaklą ir stebėjo, koks draugiškas šurmulys užvirė salėje. Ant vis dar velykiškai papuošto stalo pabiro spalvotų siūlų ritinukai. Ypač atidžiai paukštelis stebėjo prie lango sėdinčią skautę, kuri prilaikydama drebančią senolės ranką vyniojo vieną už kitą gražesnius raštus ant klijais patepto kiaušino lukšto. Visi margučiai, tarsi spalvotų siūlų kamuoliukai papuošė stalo gale stovėjusią vazą su lazdyno šakomis, kurios po truputį virto nuostabiu velykiniu medžiu. Tą  Mažųjų Velykėlių popietę užsimezgė artimas ryšys tarp skautų ir jų globojamų senelių – tvirčiausias skautiškas mazgas, virvė tarp gyvenimo išminties ir jaunatviško ryžto nepamiršti ir prisiminti savo artimą, aplankyti, išklausyti bei pasidalinti kasdienybės teikiamais rūpesčiais ir džiaugsmais... 

 

                                                                                                                  Sesė Grytė