Šis vyr. sktn. St. Jakšto pasakojimas spausdintas knygoje "Tau, vadove" (1977 m)

1 dalies tęsinys

Jau matėme, kad Baden Powellis anksččiau visai nesvajojo būti kariu, tačiau, kaip daug kam, ir jam teko tarnauti tėvynei kario uniformoje. Ir šioje profesijoje jis, palyginti, didelę gyvenimo dalį dirbo atsidėjęs ir su meile.

Pirmą kartą Indijoje. Pulkas, į kurį buvo paskirtas BP, stovėjo Luknowe, netoli Nepalo, Šiaurės Indijos pasienyje. BP – 19 metų amžiaus ir jaun. leitinantas – „Serapis“ laivu greit išplaukė į Indiją. Po penkių savaičių jis jau buvo Indijoje, toli nuo Anglijos, bet savo širdimi ir meile jis tada ir visad buvo arti savo tėvynės, kuriai visą gyvenimą ištikimai tarnavo.

View Larger Map

Pirmą kartą BP Indijoje su maža pertrauka išbuvo septynerius metus. Tai buvo jaunojo BP gyvenimo praktikos mokykla, padėjusi pagrindą karinės jo ateities karjerai.

Čia jis greit apsiprato su nauju darbu, kurį tvarkė sistemingai: pasižymėjo tvarkingumu, santūrumu ir taupumu. Kai kitų jo draugų laiškai tėvams buvo pilni pinigų prašymo, BP, atvirkščiai, prašydavo atsiųsti linksmų dainų. Jis rengdavęs kareiviams pramogas su linksmų vaidinimų programomis.

Po metų neįprastas Indijos klimatas atsiliepė ir BP sveikatai, prie to dar prisidėjo labai stropus jo rengimasis karo dalykų egzaminams. Liepos mėn. sedėjo egzaminų suole su skaudama galva ir pakilusia temperatūra, tačiau egzaminus išlaikė pirmuoju ir geriausiu pažymiu tais metais visoje Indijoje. Už šį pasižymėjimą BP be eilės buvo pakeltas į leitinanto laipsnį. Bet dabar buvo taip pavargęs, kad gydytojo liepiamas išsirūpino atostogų ir leidimą grįžti tėvynėn pasigydyti. Po dvejų metų tarnybos BP vėl tuo pačiu laivu išplaukė Anglijon.

Pirmosios atostogos. Anglijoje jis išbuvo 18 mėnesių, bet tai nebuvo jam tik laisvalaikiu. Čia jis geriausiu pažymiu baigė šaudybos kursą. Visai pasveikęs, 1880 metais jis vėl grįžta į savo pulką Indijon. Pasiekęs Indiją, sužinojo, kad jo pulkas keliamas į Kandagarą, Afganistanan. Skubėjo į Luknową, tikėdamasis rasti savo pulką dar senoje vietoje, bet pavėlavo. Su kitais pavėlavusiais draugais išvyksta į Kandaharą, bet čia sužino, kad pulkas išvykęs į Kokoraną.

View Larger Map

Vėl savo pulke. Kokorano dienos buvo nuotykingos. Čia BP teko dalyvauti Maiwando kautynėse, kur jis padarė tos srities žemėlapį, lėmusį BP karjerą. Tai buvo geriausias žemėlapis, daug padėjęs Afganistano kare anglų kariuomenei.

Sekanti pulko stovykla buvo Quetta. Viename žygyje, jodamas naktį, BP netyčia persišovė koją. Gulėdamas Quettos ligoninėje jis daug paišė, mokėsi indų, persų ir prancūzų kalbų.

Quetta – nesveiko klimato vieta. Daug karių sirgo drugiu. Kad apsaugotų nuo tos ligos, BP rengė kareiviams vaidinimų, koncertų, žaidimų, rungtynių pusvalandžius, nes gera nuotaika buvo geriausias vaistas nuo drugio.

Čia jis buvo paskirtas pulko šaudybos instruktoriumi.

Iš Quetos pulkas, atlikęs 900 mylių (1450 km) žygį, persikėlė į gražų ir sveiko klimato Mutros miestą. Čia būdamas BP daug lošė polo ir pamėgo stirnų medžioklę. Jis, kaip pirmos klasės jojikas ir taiklus šaulys, didelėse karininkų šernų medžiotojų lenktynėse laimėjo pirmąją dovaną, vadinamą Cadir Cup. Apskritai, BP mėgo sportą, kai jis buvo surištas su pavojumi.

Dėl pasišventimo savo pareigoms, draugiškumo, plačios iniciatyvos, BP 1883 – dvidešimtais savo amžiaus – metais buvo paskirtas pulko adjutantu.

Nors būdamas šiose pareigose ir turėjo daug darbo, tačiau rado atliekamo laiko piešti ir parašė kelias kariškas knygas.

Kariškas ir viešas gyvenimas ir sportas neapėmė dar BP gyvenimo. Laikas nuo laiko jis atitrūkdavo nuo civilizacijos ir, pasigavęs čiabuvių berniukų, apkeliaudavo eilę retų vietų, kur jis galėdavo stebėti gamtą. Tuo būdu jis išgyvendavo labai daug nuotykių ir susipažindavo su vietinių gyventojų papročiais. Daug laiko praleisdavo miškuose, stebėdamas žvėrių gyvenimą, jų papročius ir elgimosi būdą.

Be savo tiesioginių pareigų BP rasdavo laiko scenai. Jis buvo geras artistas – humoristas, mimikas.

Pradžioje jo įplaukos, kaip žemesnio laipsnio karininko, siekė 120 svarų per metus, o jis neturėjo jokių kitų privačių pajamų. Todėl BP turėdavo pats sau reikiamas pajamas susidaryti, o tai jam padėjo artistiški ir rašytojiški gabumai. Greit jis rašė įvairiuose žurnaluose. Be to, BP piešdavo dekoracijas ir darydavo kostiumams eskizus.

1884 metų gale 13-tasis husarų pulkas buvo komandiruotas į Natalį, kur turėjo pasirengti dalyvauti Charles Warrens ekspedicijoje į Bechuanaland, Afrikoje. BP pardavė savo arklius ir kitus mažiau reikalingus daiktus ir su džiaugsmu atsisveikino su Indija, kad išvystų savo svajonių kraštus, kuriems, kaip jis pats rašė, dėjo daug vilčių. Ir jos neapvylė. Afrika buvo jam kraštu, kur jis daugiausia rado progų savo energijai, ištvermei ir nepalaužiamai valiai pareikšti ir talentui organizuoti. Šis kraštas vėliau jam tapo antrąja tėviške.

Afrikoje. Natalin BP buvo išsiųstas ne kariauti, bet ištirti Drakensbergo praėjimui į būrų pasienį. Pirmojoje savo žvalgybinėje ekspedicijoje į krašto gilumą jis turėjo surinkti žinias apie zulus. Šį žygį jis atliko persirengdamas tai žurnalistu, tai medžiotoju. Neskuto barzdos, kad niekas jo nepažintų. Ir savo uždavinį jis puikiai atliko. Žinios, kurias jis ten gavo, buvo nepaprastai vertingos, nors jų reikšmė tuo metu nebuvo įvertinta. Būrų karui prasidėjus, į jo padarytas pastabas, žemėlapio pataisymus ir pranešimus nebuvo reikiamai atsižvelgta ir net ignoruota.

1885 m. į Pietų Afriką atvažiavo BP brolis Jurgis, kaip kolonijų reikalų žinovas ir generolo Warrens politinis patarėjas. Nors jis ir buvo 10 metų vyresnis, bet abu broliai gražiai sutardavo: vyresnysis mielai padėdavo jaunesniajam savo patarimais, darbu, pažintimis ir patyrimu. BP esant nuolat užimtam, Jurgis prižiūrėjo ir kaikurių BP knygų išleidimą. Vyresnysis brolis mirė 2 metai prieš Mafekingo žygį.

Medžioklės atostogos. 1885 m. vasarą BP buvo gavęs dviejų mėnesių atostogų ir jas drauge su penkiais savo draugais ir žinomu Pietų Afrikos medžiotoju Reuben Beningfieldu sunaudojo laukinių žvėrių medžioklei Afrikos gilumoje. Tos medžioklės žygio metu dėl nuostabaus mokėjimo tykoti žvėris BP iš čiabuvių gavo „vyro, kuris šaudo gulėdamas“ vardą. Medžioklė buvo įdomi ir nuotykinga, iš kurios BP nusiuntė ir motinai didelį rinkinį vertingų trofėjų.

Anglijoje. 1885 m. gale BP pulkas vėl buvo perkeltas į Angliją, Norviče. Čia jis išbuvo dvejus metus, kurie prabėgo kaip viena diena. Čia jis instruktuoja iš specialių dalykų Norviče, Kolčestero ir Liverpulio įgulas.

Kelionės po užsienius. 1886 m. su jaunesniuoju savo broliu, Škotijos gvardijos karininku, BP aplankė Vokietiją, Rusiją. Sekančiais metais lankėsi Elzase ir Lotaringijoje, Strasbūre.

Vėl Afrikoje. Savo knygoje „Mano žvalgybos kelionės“ BP aprašė įdomius jo suėmimų, pabėgimų ir kt. savo slaptų kelionių nuotykius.

1887 m. anglų kariuomenės manevruose BP buvo teisėjas.

Tų pačių metų gale Pietų Afrikos gubernatorius Henry Smith, BP giminaitis, pakvietė jį savo adjutantu. BP sutiko ir vėl atsidūrė Afrikoje. Pradžioje ši tarnyba jam buvo nuobodi, tačiau 1888 metų viduryje, prasidėjus žygiui prieš zulus sukilėlius, jo tarnyba vėl pasikeitė. Apie tai jis rašė motinai:

„Traukiam į zulų kraštą: generolas, pulkininkas Curtis ir aš. Atrodo, ten bus blogai. Kad tik nebūtų po visko, kol atvyksime. Įsakėme garlaiviui plaukti didžiausiu greičiu, kad tik katilai nesprogtų.“

Tuo metu ten buvo sukilęs Dinuzula, senojo zulų vado Kechago sūnus. Zulai, karingiausia Pietų Afrikos kafrų giminė, anglų paimta, buvo paskirstyta į 8 grupes, kurių vieną valdė Dinuzula. Jam sukilus, su juo nuėjo keturios grupės, dvi sukilime nedalyvavo, likusios dvi buvo anglų pusėje.

Po pirmųjų nepasisekimų generolas Smith negaišdamas sudarė turimų kariuomenės dalinių ekspediciją, kurioje BP buvo štabo viršininku.

2000 ištikimų anglams zulų būriui vadovavo būras John Dunn.

Žygis buvo sunkus. Daug šios ekspedicijos dalyvių – anglų ir vietinių – žuvo. Tačiau ekspedicija savo uždavinį atliko. Kraštas buvo nuramintas, Dinuzula sumuštas ir kariuomenė grįžo į Echovą. BP įdomiai aprašo peržvalgą, kurią padarė savo žmonėms Dunnas. Visi zulų kariai pusračiu susėdo aplink jį, kur BP pirmą kartą išgirdo tūkstančių giendamą „Een gon yeama...“ giesmę. Ją vėliau išmokė skautus dainuoti.

Tačiau Dinuzula vėl sukilo. Vėl anglai traukė į Cezą Bush, kur buvo Dinuzulos stovykla. Vieną naktį Dinuzula surengė naktinį puolimą. Kad ne BP budrumas, - visa stovykla galėjo būti išžudyta. Tačiau BP laiku įspėta, anglų stovykla išsklaidė puolikus ir persekiojo, kol Dinuzula nepasidavė nelaisvėn. Po to Zulų kraštas ilgam nurimo.

Po šio žygio BP už pasižymėjimus buvo pakeltas į majoro laipsnį.

Ekspedicija į Svazilandą. 1889 m. BP gavo atostogų ir išvyko į Angliją. Atostogose būdamas susipažino su būsimu Svazilando ekspedicijos vadu seru Winton. Svazilandas buvo didelių gamtos turtų kraštas, viliojęs aukso ir deimantų ieškotojus ir visokius perėjūnus. To krašto reikalams sutvarkyti ir buvo paskirta anglų ir būrų komisija. Šion komisijos ekspedicijon buvo pakviestas ir BP. Ekspedicija ėjo per Durbaną, Moritzburgą ir Johanesburgą, kur susitiko su Transvalio būrų respublikos prezidentu Kriugeriu. Atlikdama savo uždavinius, ekspedicija, dešimtim jaučių kinkytas vežimas, pasiekė Transvalo sostinę Pretoriją. BP ir kiti čia buvo prezidento Kriugerio svečiai, kur turėjo progos susipažinti su daugeliu būrų karininkų ir generolų, su kuriais vėliau teko aršiai kautis. Iš čia komisija išvyko į Svazilandą, ten sėkmingai atliko savo paskirtį ir greit grįžo.

Maltoje. Tuo tarpu generolas Smith buvo paskirtas Maltos salos generalgubernatoriumi, kuris BP, buvusį savo adjutantą, pasikvietė sekretoriumi. Jis kvietimą priėmė ir 1890 m. jau buvo Maltoje. Pakelėje aplankė Neapolį, Mesiną, matė Vezuvijų ir Etną. Iš Maltos jis aplankė Alžyrą, Italiją, Albaniją, Graikiją, Turkiją, Tunisą, Bosniją ir Herzogoviną.

Lėšų kelionėms gaudavo už parašytus laikraščiams straipsnius. Vėliau išleido tų kelionių aprašymų knygas.

Maltoje būdamas BP be kitų darbų tvarkė seną istorišką Maltos ordino pilies arsenalą, įstegė labai populiarų kareivių ir jūrininkų pramogų klubą ir kt.

Netrukus šias nuobodžias pareigas BP pakeičia kitomis – jis tampa žvalgybos karininku Viduržemio jūroje.

Tarnyba Maltoje buvo neįdomi. BP apie tai rašė motinai: „Čia aš skęstu raštinės darbuose arba gaištu laiką salionuose... aš pasiilgau dykumų ir pavojingų žygių“.

Tęsinyje sužinosi, kaip BP sekėsi Ašanti krašte ir Mafekinge.

Visos straipsnio iliustracijos - BP piešiniai