Šiek tiek istorijos ir konteksto

Vėliavų grobimo tradicija Lietuvos skautijoje turi ilgą ir spalvingą istoriją. Skautiškose legendose vėliavos kartais keliauja beveik taip pat aktyviai kaip patys skautai per stovyklų sezoną. Vieni kraštai jas saugo lyg didžiausią lobį, kiti – draugiškai tikrina, ar sargyba tikrai nemiega.

Pasakojama, kad nuo  XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžios Telšių, Tauragės ir Klaipėdos kraštuose Juodosios beretės ilgą laiką buvo vieni žinomiausių šios tradicijos veikėjų, o pskt. sk. v. Andrius Šakalys pagal skautiškas istorijas savo sąskaitoje turi net apie dešimt kraštų ir stovyklų vėliavų.  Panevėžio ir Šiaulių kraštai taip pat turi ne vieną istoriją: vieni skaičiuoja pagrobtas vėliavas, kiti – naktinių svečių gausą, o treti iki šiol prisimena, kaip po visko buvo geriama arbata, valgomi sausainiai ir juokiamasi iš to, kas ką pirmas pastebėjo.

Vėliavų grobimų istorijoje skaičiai ir sveika konkurencija yra svarbi, bet dar svarbesnės – istorijos, kurios po to keliauja iš stovyklos į stovyklą. Dėl jų per daugelį metų susiformavo Vėliavų grobimo taisyklės, savita jo mitologija, garbės kodeksas, istorijos bei draugiškos varžytuvės tarp kraštų.

Panašių vėliavų žaidimų galime rasti ir tarpukario skautų literatūroje, ir kariuomenės tradicijose. Istoriškai vėliava visada buvo daugiau nei tik audeklas – ji žymėjo bendruomenę, atsakomybę, garbę ir priklausymą. Todėl skautiškame kontekste vėliavos saugojimas ar bandymas ją pagrobti įgauna simbolinę reikšmę: tai tampa budrumo, komandinio darbo ir tarpusavio pasitikėjimo išbandymu.

Kas yra vėliavų grobimo žaidimas?

Vėliavų grobimo žaidimas – tai skautiškas žaidimas, kurio metu vieno vieneto ar krašto atstovai bando pagrobti kitos stovyklos vėliavą. Veiksmas vyksta su stovyklos štabo žinia, laikantis iš anksto sutartų taisyklių, be fizinio kontakto, be žalos stovyklos inventoriui ir su pagarba visiems dalyviams.

Žaidimo esmė nėra įrodyti, kas stipresnis. Jo esmė – išbandyti budrumą, strateginį mąstymą, komandą, orientavimąsi aplinkoje ir gebėjimą veikti tyliai, atsakingai ir pagarbiai.

Grobikai mokosi planuoti, orientuotis, pažinti aplinką, judėti komandoje ir priimti sprendimus. Budėtojai mokosi stebėti, reaguoti, bendrauti tarpusavyje ir saugoti stovyklą. O po žaidimo abi pusės gali aptarti, kas pavyko, kur buvo spragų ir ką galima patobulinti.

Gražiausia šios tradicijos dalis – ne pati pagrobta vėliava, o istorijos, bendrystė ir draugiškas ryšys, kuris gali atsirasti tarp skirtingų kraštų ar vienetų.

Budėjimas – rūpestis stovykla ir jos dalyviais

Vėliavų grobimo tradicija glaudžiai susijusi su kita daugeliui skautų pažįstama patirtimi – budėjimu stovykloje.

Budėjimo tikslas yra paprastas, bet labai svarbus: pasirūpinti stovyklos saugumu tamsiuoju paros metu. Naktį gali pasikeisti oro sąlygos, pasirodyti laukiniai gyvūnai, į stovyklos teritoriją gali užklysti pašaliniai asmenys ar kilti kitos situacijos, į kurias reikia reaguoti ramiai ir atsakingai.

Būtent todėl budėjimas nėra tik „naktinis nuotykis“ ar proga nemiegoti. Tai atsakomybės mokykla. Budintys skautai mokosi stebėti aplinką, išlikti ramūs, veikti komandoje, pranešti vadovams apie pastebėtus pokyčius ir pasirūpinti tais, kurie tuo metu ilsisi.

Kodėl naktimis dažniausiai budi patyrę skautai?

Patyrusių skautų amžiaus grupė naktiniuose budėjimuose dalyvauja ne atsitiktinai. Šio amžiaus skautai jau yra pakankamai brandūs prisiimti daugiau atsakomybės, veikti savarankiškai, mokytis komandinio budrumo ir suprasti, kad jų veiksmai turi tiesioginę įtaką kitų stovyklautojų saugumui.

Budėjimas patyrusiems skautams tampa ugdomąja patirtimi. Čia labai svarbus skautiškas principas – vyresnis globoja jaunesnį. Patyrę skautai mokosi ne tik saugoti teritoriją, bet ir rūpintis jaunesniaisiais. Kol jaunesni skautai, ypač vilkai, ilsisi, vyresnieji savo budrumu prisideda prie ramios ir saugios stovyklos atmosferos.

Kodėl ši tema aktuali šiandien?

Šiandien budėjimų prasmė ne tik neišnyko, bet ir įgavo naujų atspalvių. Stovyklos vyksta gamtoje, kur svarbu stebėti orų pokyčius, pasirūpinti dalyvių saugumu audrų metu, laiku reaguoti į nenumatytas situacijas ir išlikti budriems.

Lietuvos skautija ugdo pilietišką, atsakingą ir pasiruošusį jaunimą. Todėl tokios veiklos kaip budėjimai, orientaciniai žaidimai, situacijų simuliacijos ar atsakingai organizuojamas vėliavų grobimo žaidimas prisideda prie pilietinio atsparumo, komandinio veikimo ir krizinių situacijų valdymo įgūdžių stiprinimo.

Tačiau tam būtina viena sąlyga – aiškios taisyklės, suaugusiųjų atsakomybė ir visų dalyvių saugumas.

Tradicija, kuri turi būti saugi

Svarbu nepamiršti, kad jokia tradicija nėra vertinga vien todėl, kad ji sena. Skautiška tradicija prasminga tada, kai ji ugdo, stiprina bendruomenę ir padeda augti saugioje aplinkoje.

Vėliavų grobimas gali turėti ugdomąją vertę, tik tada, kai jis vyksta sąmoningai. Be aiškių susitarimų ši veikla gali tapti rizikinga: tamsoje lengviau susižeisti, netinkamas elgesys gali išgąsdinti jaunesnius stovyklautojus, o nepagarba simboliams ar inventoriui gali peraugti į konfliktą.

Todėl šiandien svarbu aiškiai pasakyti: tokie vėliavų grobimai, kurie vyksta be stovyklos žinios, be taisyklių, su fiziniu kontaktu, gąsdinimu ar žalos darymu, neturėtų vykti.

Tačiau atsakingai suplanuotas, su abiejų pusių sutikimu organizuojamas ir saugumo principais paremtas vėliavų grobimo žaidimas gali būti prasmingas ugdomasis metodas. Tam ši tradicija turi būti ne slapta, o aiškiai suprantama visiems: grobikams, budėtojams, vadovams, tėvams ir stovyklos štabui.

Vėliavų grobimo žaidimo taisyklės ir susitarimai

1. Pagrindinės taisyklės

Šios taisyklės apibrėžia pagrindinius saugumo principus, kurių laikantis yra suvaldomi visi rizikos veiksniai.

Žaidimas skirtas patyrusiems skautams

Rekomenduojama, kad vėliavų grobime dalyvautų patyrusių skautų amžiaus grupės nariai. Ši veikla reikalauja brandos, atsakomybės, savikontrolės ir gebėjimo laikytis susitarimų.

Suaugę skautai šiame žaidime turėtų atlikti lydinčiųjų ir saugumą užtikrinančių asmenų vaidmenį. Jei suaugę skautai vis dėlto dalyvauja kaip grobikai, jie privalo elgtis pavyzdingai, laikytis visų saugumo taisyklių.

Privalomas suaugusiųjų lydėjimas

Grobikų grupę turi lydėti atsakingas suaugęs asmuo. Rekomenduojama, kad nepilnamečius grobikus lydėtų bent 1 suaugęs skautas, turintis privalomųjų mokymų patvirtinimą ir teisėto darbo su vaikais QR kodą.

Atsižvelgiant į veiklos pobūdį, galima numatyti ir daugiau lydinčių suaugusiųjų. Jų tikslas – ne grobti vėliavą, o užtikrinti saugumą, apmokyti patyrusius skautus, padėti valdyti situaciją ir prireikus sustabdyti žaidimą.

Tėvų informavimas ir sutikimas

Jei žaidime dalyvauja nepilnamečiai, apie jų dalyvavimą turi būti informuoti tėvai arba globėjai. Tėvai turi žinoti veiklos pobūdį, lydintį asmenį ir pagrindines saugumo sąlygas. Rekomenduojama turėti laisvos formos tėvų sutikimus.

Privalomas stovyklos informavimas

Grobikai privalo bent prieš parą informuoti stovyklos štabo viršininką arba stovyklos štabą koordinuojantį pilnametį asmenį apie planuojamą vėliavos grobimą. Tokiu būdu stovyklos atsižvelgdami į savo resursus gali atsižvelgti į tai, kokie asmenys atvyksta į jų renginį ir gali įvertinti ar bus užtikrintas dalyvių saugumas.

Grobikus Lydintys asmenys renginio organizatoriams turi pateikti:

1. teisėto darbo su vaikais QR kodus, kurie įrodytų ar suaugęs asmuo gali būti šalia nepilnamečių,
2. privalomųjų mokymų patvirtinimus, kurie įrodytų, kad suaugęs asmuo pagal LS reikalavimus gali lydėti nepilnamečių asmenų grupę.

Būtinas abiejų pusių sutikimas

Vėliavos grobimas gali vykti tik gavus stovyklos štabo sutikimą. Jei stovyklos štabas nesutinka šis sprendimas privalo būti gerbiamas: vėliava negali būti grobiama, pašaliniai asmenys negali įžengti į renginio teritoriją.

Stovykla turi teisę atsisakyti žaisti šį žaidimą dėl vertybinių nuostatų, saugumo, programos, dalyvių amžiaus, žmogiškųjų išteklių ar kitų priežasčių.

Draudžiamas fizinis kontaktas

Žaidimo metu draudžiami susistumdymai, smūgiai, spardymai, drabužių plėšymas, kandžiojimas, grumtynės ar bet koks kitas grubus fizinis kontaktas.

Jei budėtojas pastebi grobiką ir jį sustabdo, grobikas turi sustoti ir nesipriešinti.

Žaidimo esmė – ne fizinė jėga, o budrumas, strategija ir sąžiningas veikimas.

Galima grobti tik sutartą vėliavą

Vėliavų grobimo metu galima grobti tik krašto, tunto, stovyklos arba specialiai žaidimui skirtą imitacinę vėliavą.

Lietuvos valstybės vėliava, herbas ar kiti valstybės simboliai negali būti grobimo objektas.

Stovyklos infrastruktūra neliečiama

Grobimo metu draudžiama gadinti, laužyti, pjaustyti, deginti ar kitaip žaloti stovyklos infrastruktūrą, inventorių, palapines, virves, vartus, ženklus ar kitus objektus.

Draudžiama kelti pavojų stovyklautojams

Grobikai negali kelti jokio pavojaus stovyklautojų sveikatai, gyvybei, poilsiui ar emociniam saugumui.

Vėliavų grobimas turi būti mokymosi galimybė, o ne papildomas rūpestis stovyklai.

Vilkų ir jaunesniųjų skautų pastovyklės – ramybės zona

Vėliavų grobimo metu draudžiama eiti į vilkų, skautų ir kitas miegamąsias pastovykles, jei tai gali trikdyti vaikų poilsį ar kelti nerimą.

Vilkų amžiaus grupė yra jautresnė netikėtumams: naktiniai garsai, staigūs šūksniai, nepažįstami žmonės ar įtampa stovykloje jiems gali kelti nerimą. Todėl planuojant bet kokias naktines veiklas būtina aiškiai užtikrinti, kad vilkų pastovyklės būtų ramybės zona. Į jas vėliavų grobimo metu neturi būti einama, o jų poilsis ir emocinis saugumas turi būti prioritetas.

2. Metodinės rekomendacijos

Šios taisyklės nėra vien formalumas – jos padeda užtikrinti, kad žaidimas turėtų ugdomąją prasmę. Jos nėra privalomos ir gali būti koreguojamos bendru stovyklos štabo ir grobikų sutarimu. Čia yra pateikiamos rekomendacijos kaip užtikrinti, kad nekiltų nesutarimų, konfliktų ir paprasčiausiai, kad visi jaustųsi, kad žaidimas būtų sąžiningas.

Žaidimas išbando budėjimą

Vėliavų grobimo žaidimas yra budėjimo išbandymas, o ne priežastis pradėti budėti. Kiekvienoje stovykloje budėjimai turi vykti nepriklausomai nuo to, ar planuojamas vėliavos grobimas.

Budėjimai skirti reaguoti į realias situacijas: oro pokyčius, pašalinių asmenų patekimą į teritoriją, dalyvių sveikatos problemas ar kitas grėsmes.

Apie galimą žaidimą informuojami tik atsakingi suaugusieji

Jei stovyklos štabas sutinka priimti vėliavų grobimo žaidimą, apie tai turėtų žinoti tik atsakingi suaugę savanoriai. Nebūtina keisti visos budėjimo tvarkos, tačiau svarbu užtikrinti, kad suaugusieji galėtų reaguoti, jei situacija taptų nesaugi. Siekiant užtikrinti metodo pagrindinę naudą patyrę skautai nėra  informuojami apie organizuojamą grobimą.

Pagautas grobikas nesipriešina

Jei grobikas pastebimas ir sustabdomas, jis turi nesipriešinti. Budėtojai savo ruožtu turi elgtis pagarbiai, nežeminti grobiko ir neperžengti ribų. Tokiu būdu yra užtikrinamas tiek dalyvių, tiek renginio lankytojų saugumas.

Žaidimas baigiasi aiškiomis sąlygomis

Vėliavų grobimo žaidimas baigiasi, kai:

1. pagrobiama vėliava,
2. pagaunami visi grobikai,
3. abi pusės susitaria dėl žodinių paliaubų,
4. pažeidžiama bent viena pagrindinė saugumo taisyklė.

Sutartų taisyklių pažeidimo atveju yra informuojami grobikus lydintys asmenys, o lydintys savo ruožtu sustabdo žaidimą. Už nepilnamečių padarytą žalą atsakomybę prisiima lydintys asmenys.

Po žaidimo būtina refleksija

Pasibaigus žaidimui, grobikai ir budėtojai turėtų susitikti aptarimui (tradiciškai prie laužo su arbatos puodeliu). Refleksijos metu galima pasidalinti, kas pavyko, kur buvo saugumo spragų, kaip veikė komunikacija ir ką kitą kartą būtų galima daryti geriau.

Tai svarbi žaidimo dalis, nes būtent aptarime nuotykis tampa ugdymu.

Rekomenduojama naudoti imitacinę vėliavą

Siekiant išvengti nesusipratimų, rekomenduojama naudoti specialiai žaidimui skirtą imitacinę arba stovyklos vėliavą, o ne krikštytas kraštų ar tuntų vėliavas. Panaudodami specialias šiam žaidimui skirtas vėliavas užtikrinate skautiškų simbolių gerbimą ir laikotes skautiško priesako - skautas taupus.

3. Nusistovėjusios tradicijos ir gerosios praktikos

Kaip ir visos ilgai vykstančios veiklos, šis žaidimas turi nerašytas taisyklės (kurios šiuo metu yra užrašytos). Šios tradicijos gali būti taikomos tik tada, kai jos nepažeidžia saugumo, orumo ir skautiškų vertybių.

Žmonių grobti negalima

Vėliavų grobimo metu jokie žmonės negali būti „grobiami“, slepiami, rišami ar kitaip įtraukiami prieš savo valią. Žaidimo esmė išbandyti budrumą, o ne fizinius gebėjimus.

Už pagrobtą vėliavą galima prašyti simbolinės išpirkos

Jei prašoma išpirkos, ji turi būti skautiška, draugiška ir kurianti gerą nuotaiką. Tai gali būti daina, arbata, bendras žaidimas, sausainiai ar kitas simbolinis susitarimas.

Ką pagrobi, tą grąžini

Pagrobta vėliava turi būti grąžinta. Jei grobimo metu buvo atrištos ar nupjautos virvės, grobikai privalo savarankiškai pasirūpinti, kad viskas būtų sutvarkyta.

Pagautas grobikas gerbiamas

Pagautas grobikas gali būti simboliškai „sulaikomas“, pavyzdžiui, pakviečiamas palaukti prie laužo, arbatos ar sausainių. Bet koks veiksmas turi būti pagarbus, savanoriškas ir nekeliantis diskomforto.

Pabaigai

Vėliavų grobimo žaidimas gali būti graži ir įsimintina skautiška tradicija, jei jis vyksta atsakingai. Jis gali ugdyti budrumą, komandinį darbą, pasitikėjimą ir gebėjimą veikti netikėtose situacijose.

Tačiau svarbiausia – ne pagrobta vėliava, o žmonės. Jų saugumas, poilsis, orumas ir gera savijauta turi būti pirmoje vietoje.

Skautiška tradicija gyva tada, kai ji ne tik primena praeitį, bet ir padeda mums augti šiandien – sąmoningai, atsakingai ir su pagarba vieni kitiems.

Broliai ir sesės, BUDĖKIT!