Lietuvos skautija – organizacija, sukaupusi daug patirties darbo su vaikais bei jų ugdymu. Į Lietuvą atvykstant vis daugiau vaikų ir jaunimo iš Ukrainos, mes susitelkėme ir tiesiame jiems pagalbos ranką. Darykime geruosius darbelius kasdien, o pradėkime nuo Artimo, kuriam šiuo metu labiausiai reikia mūsų pagalbos.

Lietuvos skautija kartu su UNICEF ir Pasaulio skautų organizacija WOSM vykdo projektą, kurio tikslas yra palengvinti intergraciją karo pabėgėliams iš Ukrainos pasitelkiant skautišką praktiką. Šio projekto dėka Lietuvos skautija planuoja priimti vaikus ir jaunimą iš Ukrainos į savo veiklas, taip pat suteikti laikiną apgyvendinimą Ukrainiečių šeimoms Vilnuje ir Kaune.

Balandžio mėnesį Šventaragio tunto sezono atidarymo stovykloje „Amžinai, amžinai...“ kartu su įvairių amžiaus grupių skautais, stovyklavimo sezoną atidarė ir grupelė vaikų iš Ukrainos. Stovykloje dalyvavo 20 karo pabėgėlių – iš jų didžioji dalis vaikai ir keli suaugę lydintys asmenys. Daugelis vaikų skautavo pirmą kartą, todėl domėjosi veiklomis, noriai įsitraukė į jas ir bandė perprasti skautavimo idėją. Tarp dalyvių buvo ir Emma – jaunesnioji skautė iš Dnipropetrovsko, Ukrainos. Mergaitė su mama Tatjana dalyvavo ir kovą vykusiame Šventaragio tunto kelių dienų žygyje. Tatjana nėra skautė, bet dar Ukrainoje aktyviai įsitraukusi į skautų bendruomenę ji teigia, kad laikas gamtoje su vaikais ir netradicinės veiklos padeda tiek jai, tiek Emmai pasijausti kažkiek geriau, prasiblaškyti ir ištrūkti iš slegiančios šiandieninės realybės, o žmogiškas ryšys ir atmosfera primena namus.

Šventaragio tunto tuntininkė Gabija Didžiokaitė, paklausta apie parodytą iniciatyvą į stovyklą pasikviesti nuo karo bėgančius Ukrainos vaikus, pasakojo, kad pasiūlius šią idėją, stovyklos štabas vienbalsiai sutiko. Tuomet ir prasidėjo pagrindiniai organizaciniai ir koordinavimo darbai. Norinčių dalyvauti vaikų iš Ukrainos atsirado ne tik iš Vilniaus, bet ir Kauno bei Utenos. Pats pasiruošimo procesas nebuvo lengvas. Reikėjo pagalvoti apie daug dalykų tam, kad vaikai jaustųsi gerai. Vienas iš kylančių klausimų buvo kalbos barjeras, nes didesnė dalis ukrainiečių nekalba angliškai, todėl reikėjo pasirūpinti savanoriais, kurie galėtų vertėjauti, padėti komunikuoti. Su komunikacijos klausimu padėjo sesė Katarina, kuri buvo pagrindinė ukrainiečių pastovyklės koordinatorė stovykloje, lydėjo juos autobusu bei skambučiais padėjo atsakyti į visus tėvams prieš stovyklą kylančius klausimus.

Stovyklos metu ukrainiečiai sudarė atskirą skiltį. Jau nuo pirmųjų akimirkų stovykloje vaikams prasidėjo naujos patirtys – palapinių statyba, maisto gaminimas ant laužo, naujų skautiškų įgūdžių bei senovės lietuvių amatų mokymasis, įvairūs žaidimai bei kito priėmimas ir gyvenimas kartu su ką tik sutiktu nauju draugu. Lietuvos skautija pasirūpino inventoriumi stovyklos svečiams: palapinėmis, miegmaišiais, kilimėliais, gertuvėmis bei kitais būtinais daiktais. Stovykloje dalyvavo ir trys mamos, kurios taip pat kartu įsitraukė į veiklas, padėjo gaminti maistą, džiaugėsi viena kitos draugija.

Stovyklos metu rikiuotėse buvo giedami abiejų valstybių himnai, keliamos vėliavos, maistas laimintas lietuvių ir ukrainiečių kalbomis. O stovykla buvo uždaryta stovyklos štabo šūkiu “Украина на всегда наши лучшие друзья!“ (Liet: Ukraina visada mūsų geriausi draugai!)

Po stovyklos tėvai dalinosi savo, savo vaikų atsiliepimais, dauguma jų džiaugėsi, teigė išbandę daug naujų dalykų, bene labiausiai sužavėjo skanus maistas, gamintas ant laužo, ir organizuotos veiklos gamtoje; prašė informuoti apie ateinančius renginius. Taip pat tėveliai pastebėjo, kad vaikams tai padėjo šiek tiek ramiau pasijausti naujoje šalyje.

,,Neabejoju, kad ir Šventaragio bendruomenės nariams ši patirtis buvo be galo vertinga, padėjo susipažinti iš arčiau ir užmegzti ryšius su mūsų svečiais Lietuvoje, pajausti dar didesnę pagarbą Ukrainos piliečiams bei sunkiai juos ištikusiai daliai bei suprasti, kad iš tiesų kiekvienas galime bent kažkokiu būdu prisidėti prie šviesesnio rytojaus Ukrainai, jos gyventojams bei kiekvienam Artimui.“ – teigė tuntininkė Gabija.