Sesė Goda Šimkonytė

Kaip tai atsitiko?

2020 metų pavasaris visiems buvo kitoks, nei įprastai. Dėl pasaulinės pandemijos, dauguma žmonių ilgą laiką gyveno saviizoliacijoje. Prieš paskelbiant karantiną, Kernavės tuntas jau buvo pradėjęs planuoti savo kasmetinę sezono atidarymo stovyklą. Buvo nuspręsta data, išrinktas štabas, ruošiami dokumentai ir planuojamos sueigos. Pasikeitus situacijai, teliko dvi išeitys: arba adaptuotis, arba pasiduoti ir nedaryti nieko. Tuntas nusprendė, jog pasiduoti dar nelaikas, todėl buvo pradėta organizuoti tai, ko nei vienas iš mūsų dar nėra matęs ar girdėjęs - online skautų stovykla.

Istorija apie tai, kaip vadovai tapo vlogeriais

Stovyklos programa buvo sudaryta iš dviejų pagrindinių dalių: vadovų nufilmuotų vaizdo įrašų ir draugovių pokalbių per Zoom platformą. Kol programerė Daura rašė scenarijus, vadovai rašė savo vardus prie užduočių temų ir mąstė, kaip prikaustyti vaikų dėmesį, nematant jų gyvai. Prasidėjo rimtas ir intensyvus pasiruošimas. Dauguma iš mūsų niekada nefilmavo nieko panašaus, kai kuriems buvo net baisu pagalvoti, kad jų nufilmuota medžiaga bus patalpinta internete - ją galės pažiūrėti visi ir visada. Vis dėlto sužinojome, kad Kernavės tunto vadovai gali parodyti savo skautiškus įgūdžius ne tik miške, bet ir prieš kamerą! Idėjos bei pasiūlymai plaukte plaukė, tuntiečiai vieni kitiems padėjo. Vieni filmavo informacinius video, žaidimus bei dainas, kiti įrašinėjo skautišką humoro laidą, o tretieji diena iš dienos montavo siunčiamą medžiagą. Visa tai tam, kad gegužės antrą dieną atidarytume dar vieną skautišką sezoną.

Stovyklos pradžia

Sulaukus stovyklos ryto, pirmąją programos dalį sudarė daugybė vaizdo įrašų, kuriuose vadovai mokė stovyklavimo įgūdžių iš savo kambario, miško ar kiemo. Įveikus vadovų mestus iššūkius, visi dalyvavo rikiuotėje. Komendantas brolis Matas priėmė draugovių raportus per Zoom platformą.  Na, o po rikiuotės dalyviai pasiliko Zoom pokalbiuose ir toliau leido laiką kartu draugovėse.

Vilkai ir vilkės

Kernavės tunto internetiniame stovyklos atidaryme dalyvavo net devynios jaunesniosios skautės ir keturios vadovės. Sesės pakalbėjo apie tai, ką kiekviena veikia karantino metu, dalinosi įspūdžiais ir nusivylimais. Visos buvo pasiilgusios skautiškų veiklų, todėl vadovės priminė, kad nors į mišką išvažiuoti dabar negalima, tačiau skautauti kiekvieną dieną galima atliekant po gerąjį darbelį. 

Vilkai su vadovais aptarė tai, ką išmoko per dieną, kas buvo sunkiausia ar lengviausia, ką jau žinojo, o kas buvo nauja. Tada broliai pasidalino savo skautiškomis svajonėmis - lai amžius jūsų neapgauna, gal jie dar nedideli, tačiau jų svajonės - didelės! Galiausiai vilkai papasakojo, ką veikia karantino metu. Jei galvojate, jog jie visą dieną leidžia prie kompiuterio ekrano, stipriai klystate. Pasirodo, vilkai savo laiką mėgsta leisti rašydami knygas!

Skautai ir skautės 

Skambutyje dalyvavo net 20 skaučių iš dviejų draugovių! Iš pradžių jos žaidė susipažinimo žaidimą - reikėjo sudėlioti savo vardą iš namuose esančių daiktų ir šiek tiek papasakoti apie save. Vėliau sesės žaidė ,,Skautoradas” - skautiškas šaradas, o tada pildė skaučių bingo. Ar žinote, kuri skautė yra surišusi indaują, nemiegojusi visą naktį, ar dalyvavusi skautiškame konkurse ,,Auksinėje porelėje”? Na, aš jau žinau. Galiausiai skautės piešė, dėliojo iš daiktų ir kitokiais būdais vaizdavo skautų įkūrėją Baden Powellį. 

Skautai skaičiumi sesių nepralenkė (jų buvo 7), tačiau laiką leido tikrai neprasčiau! Broliai dalyvavo marškinėlių kovose - kiekvienas skautas piešė ant savo marškinėlių, o tada balsuodami išrinko geriausius marškinėlius. Kadangi karantinas išskyrė brolius fiziškai, buvo būtina aptarti, ką jie veikia ir ką galėtų veikti. Pokalbio pabaigoje vadovai skautams skyrė užduotis, kurias broliai vykdys karantino metu.

Pasibaigus draugovių pokalbiams, skautai ir skautės statė lapines bei gamino skautišką duonelę.

Pricės ir pricai

Patyrusios skautės savo dieną pradėjo budindamos protą ir kūną. Iš pradžių sesės piešė ir diskutavo apie tai, ką galime pakeisti ir kontroliuoti, o ko negalime, po to prices prajudino kūną šokdamos. Po rikiuotės pricės susitiko jaukiam ir šiltam pokalbiui su savo vadovėmis, su kuriomis vėliau mokėsi gestų kalbos. Taigi, jei kur keliaudamas pamatysi Kernavės tunto patyrusią skautę, einančią kitoje gatvės pusėje, nerėkauk - geriau pabandyk su ja susišnekėti gestų kalba.

Pricai nepamiršo, kad diena po stovyklos laukė be galo svarbi, juk tai - Mamos diena, todėl broliai gamino dovanas savo mamoms. Pagaminę dovanas, pricai kalbėjo apie autoritetus - pasakojo, koks žmogus juos labiausiai įkvėpia ir kodėl. Pokalbį broliai užbaigė aptardami savo skautiškas svajones.

Jaukus ir smagus vakaras

Po programos draugovėse, mūsų laukė tiesiogiai transliuojamas vakaro laužas. Laužo metu pažaidėme Kernavės tunto tradicinius žaidimus su vyčiais, dainavom apie liepsnojančius laužus ir Kernavės tuntą su vyr. skautėmis, klausėmės ausį glostančių sesių Alksninyčių dainų, juokėmės su broliais Varkaliais, ir šaukėm šūkius su broliais kandidatais. Vadovai ir vaikai savo įspūdžiais transliacijos komentaruose dalinosi taip intensyviai, kad dažnai net nespėdavai perskaityti visko, ką jie parašydavo. Po laužo visi vakarą jaukiai leidome klausydamiesi Jorės vyr. skaučių draugovės sesių įrašytos pasakos ,,Eglė Žalčių Karalienė”.

Tai ar pavyko stovykla?

TAIP! Stovykloje dalyvavo net 128 skautai, visom draugovėm pavyko atiduoti raportus atidarymo komendantui broliui Matui ir sudalyvavome ne ką prastesniame lauže, nei per stovyklą. Stovykla nebūtų pavykusi be tėvelių, vaikų bei vadovų, todėl dėkojame tėveliams ir vaikams už pasitikėjimą, supratingumą ir pasiryžimą eksperimentuoti kartu su mumis tam, kad išlaikytume skautišką dvasią. Taip pat tariame ačiū vadovams, štabui ir visiems, kurie filmavo ir redagavo video - be jūsų ši stovykla nebūtų įvykusi. Dėkojam jums už iniciatyvumą, operatyvumą, pozityvumą ir visas pastangas. Tikimės, jog greitai susitiksime miškuose.