2004-12-31

Simono pasakojimas iš Šri Lankos: "Žinutė iš liūdesio žemės..."

Penkis mėnesius atgal, lipant į lėktuvą net neįsivaizdavau, ką aš rasiu ir patirsiu Šri Lankoje... O įspūdžių ir nuotykių ji man tikrai nepašykštėjo. Vienas jų - prieš jūsų akis. Beje dar nesibaigė...

Turbūt nemaža dalis jūsų matėte transliacijas, girdėjote per radiją apie įvykius pietryčių azijoje. Įvykęs žemės drebėjimas (8.9 balai pagal richterio skalę) sukėlė seriją didžiulių cunamio bangų, kurios užplaukė ant keletos šio regiono šalių. Pagal esamus duomenis labiausiai nukentėjo Indonezija, Šri Lanka, Indija, Tailandas. Į platesnius drebėjimo ir bangų priežasčių aiškinimus nesileisiu, ką domina - galite iešokti ir rasti informaciją šia nuoroda: viskas išsamiai paaiškinta dėl ko ir kaip kilo drebėjimas bei bangos.

Mes su Lina (mano drauge) sveiki ir gyvi, nuo stichijos nenukentėjome. Gyvename Šri Lankos sostinėje Kolombe (angl. - Colombo), kuris yra vakarinėje salos dalyje ir pakankamai apsaugotas, todėl žala buvo minimali, keli apsemti viešbučiai ir šiek tiek apniokotas turtas. Visai kita situacija yra pietų ir rytiniuose salos rajonuose, pakrantėse. Čia cunamio bangos (kurios sakoma buvo beveik 20m aukščio) atsiritusios iš vandenyno 500-700 km/h greičiu rėžėesi į krantus ir šlavė kas pasitaikė jų kelyje. Visi pakrančių nameliai sugriauti, kai kurie viešbučiai nušluoti, netgi mieste - Galle, kurio centras yra 300-500 metrų atstumu nuo jūros kranto, autobusai buvo užmesti ant autobuso stoties. Žmonės pasakojo, kad matė gyvus žmones plaukiančiuose autobusuose. Netgi traukinys, kurio bėgiai veda šalia kranto buvo nušveistas nuo bėgių su jame esančiais žmonėmis.

Vakar iš mirtinųjų zonu grįžo keletas bendranamių, kurie ten vykdė pagalbos darbus. Apie vaizdų kraupumą galima turbūt būtų pasakyti tiesiog iš jų persikreipusių veidų. Visur besimėtantys mirusiųjų kūnai, žmonių nuolatinis raudojimas ir panika, prikimštos ligoninės sužeistųjų. Netgi pačią pagalbą teikti yra pakankamai didelis iššūkis - atvažiavus pagalbos sunkvežimiui su maistu, vandeniu ir drabužiais - jis praktiškai apverčiamas nuo minios nukentėjusių, kurie žvelgdami bado akimis - nelabai net ir galvoja apie kokį nors organizuotumą. Į labiausiai nukentėjusias teritorijas niekas neleidžiami, kariškiai ir policija jas saugo ir atlieka atstatymo darbus. Žuvusiųjų skaičius kievkieną dieną auga, tačiau realiai skaičiuojami dar tik žuvusieji, kurių kūnai randami. O ką kalbėti apie tuos, kurių ištisi kaimai buvo nušluoti ir įtraukti į jūrą. Dingusiųjų be žinios dar nepradėjo skaičiuoti...

Nežinau kas mus globojo, tačiau visi 20 stažuotojų, kurie čia atvyko su AIESEC stažuočių programa išliko gyvi. Nors dauguma jų įvykio dieną buvo papludimiuose. Ne visi dar parsigabeno namo, nes kai kuriose vietose nebėra kelių (tose vietose dabar upės, per kurias vėliau reikės statyti tiltą), tačiau iš keletos jau pasiekė pasakojimai iš įvykių vietos. Australai - buvo Unawatunos papludymy, nakvojo viename iš mažų viešbutėlių 5 metrai iki jūros. Ryte atsikėlę pajuto nerealų garsą ir tarškėjimą. Žiuri pradėjo skverbtis vanduo visur į kambarį. Spėjo pagriebti savo tašes su dokumentais ir durys, kurios buvo kitoje pusėje nuo jūros - tiesiog įlėkė į kambarį su didžiausia srove vandens - per 2 sekundes kambaryje vandens iki kaklo. Publika buvo išplukdyta į lauką, spėjo sugriebti medį už kurio visą laiką ir laikėsi, kol vanduo nerealia srove brovėsi tolyn į žemyną. Rumūnas - tuo metu su banglente palukiojo ant bangų. Staigiai atslūgus vandeniui (tai paprastai vyksta prieš cunami) jis įtarė, kad čia kažkas ne taip, ir neskubėdamas patrauke nuo jūros. Tačiau negalėjo įsivaizduoti, kad tai gali būti cunamio bangos (kurios ši kartą buvo vietomis iki 10 m). Griebęs banklentę, pradėjo bėgti, bet pakeliui pasigavo bangos srovės ir stipriai pradėjo nešti. Bandydamas išvengti įvairiausių kliučių - įvairiausių spintų, stalų, gatvėse esančių rakandų - buvo nešamas apie 50 metrų, tada spėjo sugriebti medį ir į jį įsikibti bei sulaukti pagalbos.

Tokių katastrofos padarinių būtų buvę galima išvengti arba bent jau sumažinti, jei Šri Lankos vyriausybė būtų ėmusis atsargumo priemonių ir bandžius įspėti žmones evakuotis iš pakrančių. Praėjo šiek tiek daugiau nei pora valandų tarp drebėjimo ir tiesioginio bangų smūgių į Šri Lankos krantus. Be to jei žmonės būtų apšviesti apie cunamių požymius, pvz: prieš cunamio bangą visuomet keletą minučių prieš vanduo atsitraukia nuo kranto per keletą šimtų metrų, tiesiog toks bangos formavimo principas; tokiu atveju žmonės nebūtų bėgę rinkti žuvų atsitraukus vandeniui ir po poros minučių būti visiems užlietiems. Nors iš kitos pusės, kas galėjo žinoti, kad saugia nuo drebėjimų ir panašių stichijų vadinama šalis (beje kaip ir Lietuva), gali patirti tokias nelaimes. Niekas tiesiog nepasiruošęs.

Dar nelabai suprantu to jausmo, kuris tave lanko kada matai visus namus, automobilius issikėlusius baltas gedulo vėliavas (budistai gedi balta spalva), kai žmonių veiduose nebeliko šypsenų, kai tuo tarpu špsenų įprastą dieną bent 5 kartus daugiau nei Lietuvoje. Rodos, kad giltinė sklando virš miesto. Ši šalis ir taip iškankinta visokiausių negandų, represijos, karų ir skurdo. Te laimina ją Dievas, kad jai kada nors pasisektų.

Su nerimu,
Simonas

PS. Aš galvoju, kad mes su Lina esame šiek tiek sėkmingi (tuk tuk tuk). Keletą savaičių prieš šiuos įvykius iš Indijos buvo atvykęs žymus indų aktorius, daininkas - Sharuka Kažkoks-tai. Žodžiu ta diena sutapo su išvakarėmis dienos (prieš metus) kada mirė labai svarbus budistų vienuolis. Budistai nusprendė šiek tiek paprotestuoti prieš koncertą ir koncerto metu šalia stadijono buvo sukeltos masinės riaušės, plius kažkas per tvorą įmeta į publiką granatą, kurios sprogimo pasėkmės 2 žuvę ir 15 sužeistų (5 kritinė situacija). Įdomus dalykas tas, kad koncertas buvo sponsoriaujamas ir mano kompanijos ir mes turėjome galimybę eiti į šį koncertą, bet kadangi išvakarėse jau buvome kitame koncerte, tai nusprendėme neišlaidauti ir pailsėti. Ką gi, išvengėme koncerto su neramumais, išvengėme papludymių su cunamiais... Žvelkime toliau - girdėjau bus dar keli drebėjimai - kaip pasekmės esamo drebėjimo.

Kas Naujo?

Skautų naujienos

2004-12-31

Simono pasakojimas iš Šri Lankos: "Žinutė iš liūdesio žemės..."