2006-07-07
„Skautalynas" tol žydės, kol širdy daina skambės
Karas, žygiai ir krikštynos sudrebino Kretingos rajono miškus ir pievas.
Kas Naujo?
Skautų naujienos
Visą stovyklos laiką skautus lydėjo šiltas juokas ir šypsenos, nes inžineriniai darbai, pavyzdžiui, virtuvės ir palapinių statymas, vartų ir vėliavų stulpų kėlimas, net tualetų kasimas džiugino kiekvieną. Žinoma, kartais mus lydėdavo net ir baimės riksmai, kai naktį nežinia iš kur pradeda sproginėti petardos ir kažkas kėsinasi pavogti stovyklos vėliavas, tačiau skautai niekada nepasiduoda, todėl vagys buvo sučiupti, o vėliava atgauta. Žinoma, buvo neapsieita be aukų: vieną tikrai karštą dieną vyko strateginis žaidimas „Emigracija 1941“, kurio metu kovoję lietuvių partizanai ir sovietų kareiviai aktyviai medžiojo vienas kitą, bandydami atimti „gyvybės raištį“, o tie, kurie spėjo emigruoti dviem kryptimis, traukdami dainas išžygiavo į piliakalnius atlikti gerųjų darbų. Tačiau niekada nieko nepadarysi, jei nieko nemokėsi, dėl šios priežasties visi turėjo galimybę mokytis tiek tradicinėje, tiek netradicinėje skautoramose, kuriose įgyti įgūdžiai pagelbėjo bandant pasigaminti prekių ir paslaugų šauniam jomarkui, kurį kaip visada palydėjo aukcionas.
Tarp visų stovyklos dalyvių, kurių sugūžėjo daugiau nei pusantro šimto, buvo nemažai žmonių, kurie stovyklavo pirmą kartą, nes stovykla buvo planuojama kaip mokomoji, todėl šiems naujiems skautų šeimos nariams teko atlaikyti smagias ir purvinas krikštynas.
Prabėgus tokioms įspūdingoms aštuonioms dienoms ten, kur liepsnojo laužai ir skambėjo skautiški šūkiai, liko tik tuščios pievos ir miškai, tačiau visi, atsikandę didelį kąsnį džiugios nuotaikos ir gavę daug patirties, paliko „Skautalyno“ pastovyklę tikėdami, kad greitai ir vėl susitiks kitoje šaunioje skautų stovykloje.
Sesė Eglė Deltuvaitė