2006-01-22

Žygis “Skautai be slidžių”

Kaip visada, išvykom iš traukinių stoties šeštadienį anksti iš ryto Varėnos kryptimi. Buvom keturiese: Donatas (Fatality), Augis (Pagreitis), Vytenis ir Martynas (Martyška). Dar buvo ir Julius, bet jis keliavo su kita grupe „turistų“.

Taigi, mes su VGTU turistais išlipome Varėnos stotelėje. Augis gavo nešti jų „palapinę“. Jų grupės vadovas nupasakojo, kur turi būti patatyta stovyklavietė, davė žemėlapį ir nuėjo pirkti termometro. Tiek mes juos ir tematėm....
Išėjome Rudnios link. Atstumas žiemą pakankamai sunkiai įveikiamas, todėl sugaišom daug laiko. Pasiklausėm kaimiečių, kur arčiau mums link Ūlos nueiti? Parodė kelią, tai ir ėjom. Po sunkių vargų einant misku nepramintais takelias ir Donato „baletu“, pasiekomė kokį tai kaimą. Kaimo pavadinimas buvo toks sunkus, kad net patys kaimiečiai normaliai jo ištar negalėjo, tai likom nesužinoję. Nurodyti kaimiečių ėjome Zervynų link. Suradom labai gerą mišką, bet buvo viena nedidelė bėdelė – jis kitame upės krante. Kaip patyrę skautai išbandėm kelis būdus. Pirmas - bandėm praeiti per įkritusį į vandenį medį, bet jis buvo per vidurį paniręs. Antras: paėmėm kelias kartis ir permetėm į kitą krantą, bet ledas nebuvo toks tvirtas kaip atrodė. Ačiū Dievui, niekas neįkrito!
Jau buvom netekę vilties, bet Vytenis rado tokį „tiltuką“, kuriuo ir perėjom, bet daiktus turėjom pertraukti per vos užšąlusią Ūlą virvės ir karabino pagalba, nes „lieptelis“ buvo labai jau siauras.
Radom gerą vietą stovyklavietei, Augis užkūrė laužą ir laukė atvykstančių turistų. Mes ėmėmės darbo – reikėjo pastatyti lapinę ir greitai. Darbas vyko gerai, nes miškas buvo dėkingas. Pastatėm tokią lapinę, kad visą Kernavės tuntą galima būtų suguldyti.
Atėjo metas ir pavalgyti. Pasidarėm maistelio, arbatėlės (Donatas turėjo labai geros „Honey Bush“) ir pasijuokėm iš turistų, kurie dar nebuvo pasirodę. Nusprendėm eiti miegoti. Teko ir Augį priimti, nes kaip pastatyti turistų palapinę nei vienas nesupratom. Ėjimas miegoti užtruko ilgai, nes buvo labai sudėtinga įlįsti į 2 miegmaišius, bet viskas baigėsi sėkmingai. Sugulę išgirdom nesvetingus garsus. Kas mačetę, kas kirvį, kas peilį po galva ir miegot. 4 valandą ryto teko keltis pažymėti teritorijos, tai reikalavo daug valios, todėl ne visi išdrįso (buvo labai šalta). Naktis buvo gan šilta, bet ne visiem. Atsikėlėm po 8 val., užsikūrėm laužą, pavalgėm, apsitvarkėm ir... Pagalvojom apie turistus, jų dar nebuvo. Nieko nelaukę pakilom traukinio link. Tokiu pat būdu, tik dar pridėdami naujovių persikėlėm per upę ir nuėjom. Priėjom Zervynas, pasidarom arbatos, sėdom į traukinį ir išvykom, turistų dar nebuvo.
Traukinyje dalinomės įspūdžiais, valgem likusį maistą ir miegojom. Jau lipant Vilniuje pavyko susisiekti su turistų vadovu. Jie dar nebuvo pasiekę Zervynų, naktį „biškį“ sušalo. Mes nusiraminom, kad jie gyvi ir išsiskirstėm.
Žygis buvo geras, nueita apie 23km; Oro sąlygos – ojojoi!!!
Dalyviai: sk. vytis Donatas (Marijampolės kraštas), br.kand.Augis (Kernavė), br.pat.sk.Vytenis (Kernavė) ir br.kand Martynas (Kernavė).
Ačiū už žygį dalyviams, pačioms geriausioms oro sąlygoms, upei, suteikusiai daug žinių, turistams, kurie leido suprasti, kad su slidėmis geriau nekeliauti, malkingam miškui ir labiausiai ačiū lietuvių Dievams, kurie mus saugojo sunkiomis akimirkomis ir neleido pasimaudyti!
AČIŪ!!!
br.kand. Martynas, „Kernavės“ tuntas

Kas Naujo?

Skautų naujienos

2006-01-22

Žygis “Skautai be slidžių”